Laikrodžiai viena valanda į priekį sukami paskutinę kovo savaitę, kai prasideda vadinamasis vasaros laikas. Jie sukami ne be reikalo.
Šis laiko sukimas pirmą kartą buvo sukurtas siekiant padėti gyventojams ir nuo metų laiko priklausomiems ūkininkams maksimaliai išnaudoti saulės šviesą ištisus metus.
Buvo manoma, kad šis pakeitimas padės taupyti energijos, nes namų ūkiai sunaudos mažiau anglių, o įstatymas buvo priimtas Pirmojo pasaulinio karo metais, kai ištekliai buvo labai riboti.
Reaguoja skirtingai
Nors, rodos, laikrodžiai persukami ne veltui, tačiau žinoma, kad šis reiškinys gali paveikti sveikatą. Anksčiau pranešime spaudai Vilniaus Karoliniškių poliklinikos vaikų ligų gydytoja Eglė Taurienė kalbėjo, kad bet kurio amžiaus vaikui – ar kūdikiui, ar paaugliui – yra svarbu dienos ritmas. Persukus laikrodžius, persisuka ir dienos ritmas. Kad vaikui sunku, galima suprasti, stebint jo emocijas ir svyruojančias nuotaikas.
Paprastai laiko persukimo pasekmių visiškai nejaučia kūdikiai, o jau darželinukams ir vyresniems, paaugliams, būna sunku. Ypač darželinukams ar vaikams, dar miegantiems dieną – jiems išsibalansuoja ne tik nakties, bet ir dienos miegas.
„Vargsta ir paaugliai, kurie vakarais ilgiau nenori miego, todėl eina miegoti senuoju laiku, o ryte, kai reikia atsikelti jau nauju, prasideda sunkumai. Gali sutrikti miego režimas, vaikai gali būti pikti, suirzę, sudirgę, jiems tampa sunku susikaupti ir mokytis, užsiimti kitomis veiklomis, nes trūksta miego.
Dar priklauso ir nuo to, ar vaikas yra „pelėda“, ar „vyturys“ – ir taip ilgiau pamiegoti mėgstančioms „pelėdoms“ laiko persukimas būna sudėtingesnis“, – aiškino ji.
Itin sunkiu vaikų ligų gydytoja vadina pavasarinį laiko persukimą, „nuvagiantį“ vieną valandą nakties miego, o rudeninį, kuomet naktis tarsi valanda pailgėja, vaikai išgyvena lengviau.
„Pavasarį ir vakarai ilgesni, oras geresnis, vaikai gal daugiau laiko praleidžia lauke su draugais, automatiškai pamokų ruošimas nusikelia vėlesniam laikui, einama vėliau miegoti, o ryte keliamasi anksčiau.
Tiesa, šiais metais kiek paprasčiau bus moksleiviams, nes laiko persukimas sutaps su atostogomis, tad jie turės savaitę ritmui sureguliuoti“, – sakė E. Taurienė.
Tuo metu vaistininkė G. Tautkevičienė pridūrė, kad jei vaiko organizmas yra silpnesnis, laiko persukimas gali turėti poveikį ir imuninei sistemai.
Jei į vieną vietą sukrenta ne tik laiko persukimas, bet ir daugiau veiksnių, tokių kaip daugiau sergančių žmonių vaiko aplinkoje, pašalimas būnant lauke, mažiau poilsio, fizinio aktyvumo, miego, silpnesnio imuniteto vaikai gali ir susirgti.
Skundžiasi ir sergantys lėtinėmis ligomis
Aplinkos pokyčiams jautresnį organizmą turi ne tik vaikai, bet ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis. Pasak G. Tautkevičienės, tai reiškia, kad organizmui reikia daugiau laiko atsistatymui.
„Vieniems lėtinių ligų valdymas pablogėja prasidėjus pilnačiai, kitiems – esant staigiems oro temperatūros pokyčiams. Tai nutinka dėl to, kad organizmui išsibalansavus laikinai sutrinka ir įvairūs jo procesai: šokinėja kraujo spaudimas, gliukozės koncentracija kraujyje, pasireiškia galvos skausmai, širdies permušimai, sustiprėja nemiga ar nuotaikų svyravimai.
Laiko persukimas lygiai taip pat sutrikdo įprastą organizmo veiklą. Į vaistinę pacientai dažnai ateina, skųsdamiesi, jų teigimu, iš niekur nieko šokinėjančiu kraujospūdžiu, sudėtingesniu užmigimu, nuovargiu ir vangumu“, – komentavo vaistininkė.
Sergantys lėtinėmis ligomis taip pat turėtų skirti laiko pasiruošti laiko persukimui. Jiems, kaip ir vaikams, svarbiausia stengtis išlaikyti miego režimą. Rytais, esant galimybei, patartina pasivaikščioti lauke – rytinė šviesa padeda organizmui greičiau sugrįžti į vėžes.
„Jei nėra galimybės pasivaikščioti, tada iki pietų reikėtų dirbti ar leisti laiką kuo arčiau lango, kad pavyktų gauti kuo daugiau natūralios dienos šviesos. Ir nepamiršti, kad subalansuota ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas bei miego ir poilsio režimas yra geros savijautos pamatas.
Na, o jei laiko persukimas sukelia itin nemalonius pojūčius, galima pasikonsultuoti su vaistininku ar kreiptis į šeimos gydytoją“, – patarė G. Tautkevičienė.
