Daugiau nei 10 metų profesionaliai besipirtinanti Birutė Masiliauskienė tikina, kad žmogus gali eiti į pirtį iki tol, kol pajėgia pats iki jos ateiti, todėl vienokių ar kitokių standartų iki kokio amžiaus rekomenduojama pirtintis nevertėtų vaikytis.
„Sakoma, kad jeigu žmogus sugebėjo pats ateiti į pirtį, tai reiškia, kad jis gali atėjęs ir į pirtį įeiti. Yra vienas toks dalykas, kad kažkada vaikučiai į gyvenimą ateidavo gimdami pirtyje, o tai praktiškai, būdavo taip, kad per pirtį atėjo, ir per tą pirtį išėjo, todėl iš principo, amžiaus cenzo, kas gali lankytis pirtyje tikrai nėra“, – sako B. Masiliauskienė.
Pasak moters, viskas priklauso nuo to, kas ir kaip tą pirtį įsivaizduoja, nes svarbiausia, kad pirtis būtų maloni ir nekeltų diskomforto:
„Jeigu pirtį įsivaizduojame 100 laipsnių karščio, kur viskas tik sausa, beprotiškai karšta, nėra oro, tai į tokias pirtis visai nereikia eiti, nes pirtys turi būti malonios. Pavyzdžiui, jeigu moteris pati nėštumo metu lankėsi pirtyje, tai kodėl gi neįnešus ir to vaikelio į švelnią ir nekarštą pirtį. Tas pats yra su vyresniu asmeniu, jei jis gerai jaučiasi, tai niekas jam ir neuždraus lankytis pirtyje, vien tik todėl, kad jam 70 ar 80 metų.“
Puiki profilaktika nuo ligų
Neretai sakoma, kad sergant tam tikromis ligomis yra rekomenduojama apsilankyti ir pasikaitinti pirtyje. Kiek tiesos šiame patarime galima rasti, priklauso nuo to, kokią ligą žmogus tikisi išgydyti. Pasak profesionalios pirtininkės Birutės, atlikti tyrimai rodo, kad neretai pirties privalumai yra pernelyg nuvertinami.
„Yra darytas suomių tyrimas, kuriame buvo tirta virš dviejų tūkstančių pagyvenusių amžiaus vyrų, kurie turi širdies ir kraujotakos ligų, problemų. Ką jis parodė? Tai, kad pirties lankymas yra tokiems žmonėms kaip vaistas. Rezultatas toks, kad du kartai per savaitę pirtyje prideda maždaug apie 10 metų gyvenimo, tokiems pagyvenusiems žmogeliams, kurie turi šių problemų. Aišku, šalia rezultatų ir mažėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujotakos ligų, ir sveikata gerėja, Alzhaimerio ligos tikimybė mažėja ir kitos senatvės ligos“, – aiškina Birutė.
Todėl, pasak moters, tokia nuomonė, kad žmonėms turintiems kraujotakos ir širdies ligų reiktų bijoti eiti į pirtį, yra neteisinga.
„Aišku, niekas nesako, kad į pirtį reikia eiti, jei žmogus prastai jaučiasi, turi šiokių tokių bėdelių. Į pirtį eiti galima, jei tai darome išmintingai, pavyzdžiui, nesikaitiname be proto ar nešokinėjame į eketes po pirties. Kaip tik, tokia švelni pirtis, ne tai, kad blogina situaciją, bet ją net pagerina.
Be to, sakoma, kad širdies darbas pirties metu prilyginamas tokiam neskubiam pasivaikščiojimui iki parduotuvės. Jeigu gali eiti į parduotuvę, tai gali eiti ir į pirtį pasišildyti, bet nesivanoti, ar nedaryti kažkokių sudėtingų per daug procedūrų“, – teigia „Laumių pirties“ klubo įkūrėja B. Masiliauskienė.
Nors moteris ir tikina, kad sveikas pasimėgavimas pirtimi yra naudingas, tačiau verta nepamiršti, kad pirtis pirčiai yra nelygi, todėl jeigu žmogui paūmėjusi liga ar yra atsiradęs karščiavimas apsilankymą tektų praleisti.
„Sergant astma yra taip pat daug aspektų, bet iš esmės žinau, kad žmonėms, turintiems tokių bėdų pirtis palengvina simptomus. Tokiu atveju, žinoma, reikia atsargiai elgtis su eteriniais aliejais, kurie kvepia, nes astma neretai būna ir alerginio pobūdžio. O šiaip, net juk ir vaikystėje, turint bėdų su kvėpavimo takais, mamos vaikams dar turbūt ir dabar sergant liepia kvėpuoti garais. Tas inhaliavimas, drėgnas pakvėpavimas, šiltas oras yra tik į naudą“, – priduria profesionali pirtininkė.
„Minkštos“ ir „kietos“ pirtys
Vienas profesionalus pirtininkas, kalbėdamas apie protingą apsilankymą ir taisyklingas pirties elgesio taisykles yra įvardijęs pirčių skirtumus įdomiais terminais – „minkšta“ arba „kieta“ pirtis. Pasiteiravus, ką Birutė gali apie tai pasakyti, ji nusijuokia, kad turbūt to tektų paklausti jo paties, tačiau netikėtai ir pati pradeda svarstyti:
„Galima sakyti, kad tos pirtys, kurios yra pakankamai nekarštos ir drėgnos, jos yra „minkštos“. Tačiau taip pat galima dar iš kitos pusės pasakyti – apie patį pirtinimosi būdą, kad yra toks švelnus, šiltas, malonus ir tuomet reikalaujantis ištvermės. Pavyzdžiui, jeigu mes einame į pirtį ir būname tiek, kiek mums komfortiška iki kol pajaučiame, kad širdelei nebegerai, išeiname, atsivėsiname, tai toks būdas, net ir esant įvairioms temperatūroms gali būti įvardijamas kaip „minkštas“. O „kietą“ pirtį galime įvardinti tuomet, kuomet viršijame savo galimybių ribas ir pasivanojame taip, kad truputėlį toje pirtyje mums būtų nekomfortiška.“
Būnant pirtyje yra svarbu suvokti, kad komfortą pirtyje sukelia ne karštis, tačiau jo santykis su drėgme. Birutė pasakoja, kad yra žinoma ir viena taisyklė, kurią galima pritaikyti komfortiškai pirčiai.
„Paties mikroklimato prasme, minkšta pirtis turbūt yra ta, kuri yra priimtina daugumai – 60 laipsnių arba šiek tiek kaitresnė, tačiau ne sausa. Matuoti temperatūros aspektu tą karščio pojūtį pirtyje būtų neteisinga, nes tai nėra tik karštis, bet ir drėgmės santykis. Nekeičiant temperatūros, garas duoda tą šilumos pojūtį, todėl tas komfortas pirtyse jaučiamas skirtingas.
Yra tokia formulė, kuri nėra absoliuti, bet tinkama naudoti. Ji vadinama 130 laipsnių formule, kuomet šis skaičius yra bendras ir pirtis tokiu atveju būna maloni, komfortiška, kai pavyzdžiui temperatūra yra 70 laipsnių, o drėgmė – 50. Be to, šie skaičiai gali keistis, tačiau nelabai įsivaizduoju, ar galėtų būti komfortas, jeigu drėgmė būtų 0, o temperatūra, pavyzdžiui, 120. Tai, man asmeniškai, jau nebėra minkšta pirtis“, – aiškina B. Masiliauskienė.
Pirtyje, kuri vadinama „minkšta“, anot pirtininkės, galima drąsiai būti ir nėščioms moterims, kurios buvo prieš tai pratusios eiti į pirtį ir tai joms nesukelia streso:
„Jeigu nėštumas nėra komplikuotas, o pirtis yra švelni, minkšta, didelės bėdos nebus, jeigu moteris, kuri prieš tai buvo pratusi lankytis pirtyje, atvyks pasišildyti ir būdama nėščia. Pirmieji mėnesiai būna labiau komplikuoti, tačiau antras ir trečias nėštumo trimestras yra saugesnis tokioms procedūroms. Aišku, tokiais atvejais reikėtų irgi elgtis atsargiau, nepersikaitinti, nesivanoti vantomis.“
Moteris taip pat teigia, kad kuo karštesnė pirtis, tuo ji yra sausesnė. Esant sausoje pirtyje pradeda džiūti akys, gerklė, gleivinė, o tai, pasak Birutės, yra nesveika ir tokias pirtis galima vadinti „kietomis“.
Vanta pirtyje – svarbus atributas
Be galo svarbus atributas arba pagrindinis įrankis pirtyje yra nuo senų senovės naudojama vanta. Anot Birutės Masiliauskienės, vantos savo laiku buvo sugalvotos dėl dviejų priežasčių:
„Pirmoji – kaip savotiška kempinė, kuri skirta patrinti niežtinčiai odai, o antroji – kaip daiktas, su kuriuo būtų galima mostelėti ir paskirstyti šilumą, nes anksčiau pirtys buvo labai prastai statytos, kiauros, skylėtos, todėl garas laikydavosi aukštai, o kojos šalo, todėl reikėdavo kažko, kas tą šilumą atneštų.
Apskritai vantų naudojimo tradicija yra be galo sena ir netgi identifikuota dar keturioliktame amžiuje atradus Kernavėje pirtį, prie kurios ir buvo rastos vantos.“
Šiais laikais vantos naudojamos dėl paprastesnės paskirties, kuomet pati vanta iš savęs atneša gamtos kvapą į pirtį arba apgaubia žmogaus kūną tarsi prisilietimu. Pasak moters, vanta yra gamtos prisilietimas, kurios gūsiu mes pajaučiame apkabinimą, malonų prisilietimą, kuris suteikia mums šilumą, artumo jausmą.
„Pirtyje vantos išskiria visokiausių naudingų medžiagų. Taip pat, vantos yra tarsi savotiškos savimasažo priemonės, kuriomis galime nesunkiai patys save pasivanoti ir pajusti tą atpalaidavimą“, – priduria moteris.
Birutė juokauja, kad vantos privalumus galėtų vardinti ir vardinti, kad net prireiktų tam atskiros temos, tačiau pagrindinė esmė yra tai, kad vantos yra kuo puikiausios naudoti norint atpalaiduoti raumenis, numalšinti skausmą ar atpalaiduoti kvėpavimo takus.
„Tradiciškai naudojamos beržinės vantos, nes jų nėra sudėtinga rasti ir prisipjaustyti tų šakelių. Apskritai, nėra sudėtinga padaryti vantos, todėl dažniausiai net ir pirmą kartą bandantiems ją pasigaminti pavyksta. Tokios vantos puikiai nuprausia, o pamerkus beržinės vantos lapus į vandeni gauname krūvą putų. Beržinė vanta yra pirties karalienė, tačiau pirtyje naudojami ir visi kiti nenuodingi, nedygliuoti augalai, todėl netinka gudobelės, erškėtrožės ir panašiai“, – vardina ir kitokių augalų vantų variantus Birutė Masiliauskienė.
Žiemos metu, kuo puikiausiai galima naudoti ir kadagius, egles, pušis. Birutė tikina, kad kadaginė vanta yra puiki priemonė suaktyvinti kraujotaką. Be to, pasak jos, pirtininkai labiausiai mėgsta ne beržo, tačiau ąžuolo vantas:
„Jas surišus į delną primenančius ryšulius yra puikiai išlaikomas garas, o kvapo prasme, tokio tipo vantos pirtyje atsiskleidžia netikėtais kvapais – primena vaisių, vanilės kvapus. Klevo lapų vantos taip pat skaniai kvepia, o ypač nustebinti gali šaldytos ievos vanta, kuri pirtyje kvepia migdolais, marcipanais.“
Nors dauguma žmonių pirtyje vantas naudoja kelis kartus, tačiau Birutė teigia, jog geriausiai būtų tai, jog vanta būtų naudojama vieną kartą: „Jei naudosime daug kartų, ji liks tik kaip šluota, kuri nei naudos, nei kvapo turės.“
Alkoholis pirtyje gali pakenkti sveikatai
Neretai procedūros pirtyje neapsieina ir be vieno ar kito bokalo alaus, o kartais ir be stipriųjų gėrimų. Tačiau moteris džiaugiasi, kad alkoholio vartojimas pirtyje, dėka Lietuvos pirtininkų veiklos – apmažėjo.
„Čia gali būti pirtininkų veiklos rezultatas, kad atpratinome nuo to bjauraus įpročio, vartoti alkoholį pirtyje. Taip tikrai neturėtų būti, nes reikia skirti, kada yra balius, o kada pirtis. Bet vėlgi, yra tokių situacijų, nes dažniausiai daugiausiai mirties atvejų pirtyje yra susiję su alkoholio vartojimu, tai vien jau tai parodo, kad tai yra gera priežastis taip nesielgti. Labai daug tų dalyku, kurie pirtį ir alkoholį padaro nesuderinamais“, – tvirtai teigia Birutė.
Anot moters, pati banaliausia, tačiau svarbiausia priežastis yra tai, kad pirtis ir taip yra padidintos rizikos zona, kurioje žmogus gali netyčia paslysti, nusideginti, todėl apsvaigus tokia rizika dar labiau padvigubėja.
„Kitas dalykas – apsvaigus galima kritiškai neįvertinti tam tikrų dalykų ir persikaitimo rizika taip pat bus žymiai didesnė, nes dėl alkoholio prasčiau jaučiame savo kūną. Juk ne be reikalo alkoholis naudojamas kaip anestetikas“, – pabrėžia „Laumių pirties“ įkūrėja.
Birutė taip pat priduria ir tai, kad alkoholis skatina dehidrataciją, todėl būnant pirtyje, kurioje toks procesas taip pat vyksta padidina dar vieną riziką susidaryti kraujo krešuliams: „Tai labai rizikinga, todėl net pusė stiklinės alaus, pirtyje yra netoleruotinas dalykas.“
Kitaip nei alkoholis, pirties procedūros vasaros metu yra kuo puikiausiai suderinamos. Neretai žmonės vengia tokių malonumų vasaros metu, nes bijo persikaitinti, tačiau B. Masiliauskienė drąsina ir tikina, kad pirtis vasarą – džiaugsmas ir malonumas.
„Vasarų būna visokiausių, tai jeigu ji vėsesnė, pirtis yra savaime gerai, nes vasaros metu miškuose pilna uogų, įvairiausių žolynų, todėl galime pasimėgauti ne tiek kiek karčiu, kiek pačios gamtos prisilietimu mūsų gyvenime“, – šypsosi Birutė pasakoma apie pirties džiaugsmą vasaros sezonu.
Vienas iš pliusų pirtintis vasarą yra tai, kad karštis yra toleruojamas daug paprasčiau ir lengviau. Taip pat, priklausomai nuo oro, galima stebėti savo poreikius ir matyti, kokiu oru, kokios pirties mums norisi:
„Tokiu atveju nėra teisingos pirties formulės, nes paprastai žmogų traukia ir jam yra malonu tai, nei kas tuo metu yra gamtoje. Jeigu lauke vėsiau, žmonėms norisi karščio, sausesnio oro ir garo. O vasaros metu, jeigu yra pakankamai šilta, norisi vėsesnio tipo pirties, pavyzdžiui, turkiškos pirties, kurioje nesinori daug vanotis, kaitintis, o atvirkščiai – tarsi nusiprausti, švelniai ir maloniai pabūti.“
Rekomendacijos pagal Birutę Masiliauskienę
Visgi, anot profesionalios pirtininkės, Profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentės Birutės Masiliauskienės yra svarbu išmanyti ir tam tikras taisykles, prieš einant į pirtį.
„Sveika būtų nueiti į pirtį vieną kartą su žmogumi, kuris daugiau išmano dalykų. Tačiau, žinoma, yra daug tokių žmonių, kurie teigia, kad daug išmano, tačiau iš tikrųjų nieko jie nežino. Pagrindinis pirties principas yra tai, kad pirtis nėra ta vieta, kurioje reikia kažką įrodyti ar dar kaip nors save prievartauti, nes ji turi būti maloni“, – pradeda vardinti taisyklingo pirtinimosi esmę Birutė.
Pasak moters, dažniausiai pasitaikančios klaidos yra tos, kuomet žmogus pirtyje bando iškentėti, išverti buvimą joje:
„Tai yra blogiausias dalykas pirtyje. Taip pat nėra gerai tai, kai pirtyje yra laikrodis ar termometras, į kurį žiūrėdamas žmogus skaičiuoja lašus nuo nosies ir bando išverti. Jeigu kūnui yra karšta, vadinasi jums yra karšta. Jeigu norite išeiti, tai reiškia, kad jums reikia išeiti. Kartais tokiais atvejais užtenka sušlapinti galvą, apsišlakstyti vandeniu ir vėl pasidaro geriau, galite likti ilgiau.“
Jeigu atvykus į pirtį norisi susigūžti, bėgti nuo jos kuo toliau, reiškia, kad ji nėra draugiška ir nebus maloni mūsų kūnui. Tačiau Birutė tikina, kad nubėgę šiurpuliukai yra normalu, tačiau pirtis neturi būti traumuojanti ar kelianti stresą.
„Jeigu įėjus jums trūksta oro, reikia nebijoti ir praverti duris, kad jo įeitų į pirties vidų. Dažniausiai pirtyse būna prasta ventiliacija, todėl tikrai nieko blogo nenutiks, jeigu praversite duris ar langelį, kad į vidų patektų oro“, – priduria moteris.
Taip pat svarbu yra dar keletas dalykų, kuriuos Birutė išskiria labiausiai tiems, kurie turi bėdų su širdies ligomis. Viena iš rekomendacijų yra pirtyje būti ne vertikaliai, o kuo horizontaliau, kad kaistų ne galva, o kojos:
„Sėdint galva yra visuomet ten, kur didesnis karštis, o kojoms būna šalta. Paprasčiausias ir sveikiausias dalykas yra toks, kad pirtyje reiktų būtų horizontaliai, o ne vertikaliai. Netgi vertėtų kojytes sukelti į viršų, kad vėstų galva, o kojos šiltų.“
Problemas su širdies ligomis ar kitas susijusias problemas turintys asmenys taip pat neturėtų šokti iškart po pirties į šaltą vandenį, nes yra tikimybė ne tik po juo įkvėpti nevalingai oro ir uždusti, bet ir patirti staigų kraujospūdžio pakilimą.
„Iškart po pirties šokti į vandenį negalima, nes tai yra tiesiausias kelias į papildomas problemas. Bristi po mažu ir pratintis prie vandens ir temperatūrų skirtumo yra gerai, tačiau negalima to daryti staigiais, drastiškais veiksmais. Įšokus į vandenį spaudimas labai greitai sukyla, nes pirtyje jis būna nukritęs. Iš pradžių atėjus į pirtį jis sukyla, o po to aprimsta, nes išsiplečia kraujagyslės ir kapiliarai. Todėl jeigu labai greitai šoksime į vandenį, spaudimas gali staigiai pakilti“, – aiškina bei pataria, kaip teisingai elgtis pirtyje Profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentė ir „Laumių pirties“ klubo įkūrėja Birutė Masiliauskienė.
