„Antėja“ klinikos šeimos gydytoja Rasa Isevičienė patvirtina, kad dėl šių virusų simptomų panašumo skiriamuosius požymius vos susirgus pamatyti sunku. Vieninteliai požymiai, kurie išskiria koronavirusą, galėtų būti jutimų – skonio ir kvapo – praradimas.
„Deja, tarp šių virusų nėra ryškių skiriamųjų simptomų. Žinome, kad gripo pradžia dažniausiai būna labai staigi pradžia, dažnai temperatūra būna aukštesnė nei 38 laipsniai, pasireiškia galvos, raumenų skausmai. Tačiau Covid-19 infekcija labai panašiai pasireiškia ir daliai žmonių irgi gali prasidėti tokia pat staigia ir ūmia eiga, todėl sunku rasti skiriamuosius požymius. Aišku, jei liga pasireiškia skonio ir kvapo netekimu, tada jau aišku, kad tai koronavirusas, tačiau šie požymiai dažniausiai pasireiškia ne ligos pradžioje.
Daliai žmonių COVID-19 infekcija pasireiškia palengva – pradedame sloguoti, gerklę skauda, tik vėliau prasideda karščiavimas. Tada jau galime galvoti apie COVID-19 infekciją“, – kalba gydytoja.
Sirgti abiem virusais – įmanoma
Kaip vienu metu galima užsikrėsti infekcija bei sloguoti, taip galima vienu metu sirgti ir Covid-19 infekcija, ir gripu. Tiesa, dėl to daugėja ir rizikų:
„Kiek žinoma, kai sergama dvejomis infekcijomis vienu metu, lengvesnių simptomų niekada nebūna. Kol kas mokslinių tyrimų daug nėra, bet kiek rašo literatūra, kai sergama ir COVID-19, ir gripu tuo pačiu metu, didėja mirties ir hospitalizacijų rizika. Ypač sunkiomis ligomis sergantiems, vyresniems žmonėms prognozės susirgus abiem virusais yra liūdnesnės“, – įspėja specialistė.
Neseniai Kauno klinikų specialistai skelbė tyrimą, kuriame buvo nagrinėjami koronaviruso liekamieji reiškiniai. Yra žinoma, kad gripas gali baigtis itin sunkiomis komplikuojančiomis formomis – uždegimais, kvėpavimo takų infekcijomis ar net encefalitu. Sergant abiem virusais rizikų daugėja:
„Dar nėra padaryta daug patikimų tyrimų. Kadangi didėja mirtingumo rizika susirgus abiem infekcijomis kartu, didėja ir komplikacijų rizika. Ypač liekamieji reiškiniai veikia plaučius, kvėpavimo sistemą“, – apie virusų sąveiką organizmui pasakoja R. Isevičienė.
Patikimiausia – pasidaryti tyrimą
Kadangi abu virusus atskirti sudėtinga, geriausias būdas sužinoti, kas užpuolė organizmą, yra tyrimai.
„Taip, net jei ir įtariate, kad sergate gripu, gydymo įstaigoje galima išsitirti, ar tai išties yra gripas ir galima nustatyti paties gripo tipą. Pagal tai nustatomas gydymas vaistais – jie efektyvūs, kai juos pradedame vartoti kuo anksčiau. Nustatę gripą anksti galime sumažinti gripo sunkumą ir sumažinti komplikacijų riziką.“
Gripas kiekvienais metais sugrįžta vis kitoks – dėl to profilaktiškai rekomenduojama ir nuo jo pasiskiepyti. Geriausias laikas skiepui – rudens pradžia.
„Kiekvienais metais turime skiepytis nuo gripo, nes kiekvienais metais jis mutuoja. Kasmet stengiamasi kuo tiksliau nuspėti, kuris gripo virusas bus labiausiai paplitęs. Skiepytis nuo gripo rekomenduojama rugsėjo pabaigoje ar spalį – apie 40 metų savaitę gripas jau būna išplitęs. Vakcina pradeda veikti maždaug po dviejų savaičių padarius skiepą“, – teigia gydytoja, pridurdama, kad vakcina puikiai padeda organizmui atpažinti gripo infekciją:
„Vakcina nėra gripo virusas – tai tik viruso fragmentas, kuris, patekęs į žmogaus imuninę sistemą, žmogaus organizmą išmoko kovoti su virusu. Jei mes suleidžiame vakciną rugsėjo pabaigoje, porą savaičių organizmas mokosi kovoti su tuo virusu.
Kai organizmas susiduria su pačiu virusu epidemijos metu, organizmas jį atpažįsta ir mes juo nesusergame – organizmas jį įveikia, o mes rimtų simptomų nepajuntame.“
O jei susirgome gripu nepasiskiepiję?
Vis dėlto dalis žmonių nuo gripo nesiskiepija ir darbą atlikti palieka imuninei sistemai. Gydytoja atsakė, kaip savo organizmui padėti kovoti su susirgimu:
„Jei susirgome gripu, skiepytis jau per vėlu. Tokiu atveju per pirmąsias susirgimo dienas reikėtų kreiptis į gydytojus – jie galėtų skirti gydymą, kuris slopins viruso dauginimąsi – taip bus išvengta viruso komplikacijų. Jei anksti susirgus nesikreipiame į medikus, vienintelis dalykas, kurį lieka daryti, tai pasikliauti savo imunine sistema“, – pataria ji.
Dažniausiai šiame skubančiame pasaulyje ir susirgę žmonės nenori atsitraukti nuo darbų. Gydytoja sako, kad susirgus gripu būtina leisti savo organizmui pailsėti ir jo neperkrauti:
„Didžiausia klaida, kurią žmonės daro, tai neleidžia sau pailsėti. Tikrai susirgus turime daugiau ilsėtis, vartoti vaistus nuo skausmo ir temperatūros, jei ji pakyla aukščiau nei 38 laipsniai. Bet vaistus geriame ne tam, kad galėtume dirbti, o tam, kad geriau pasijaustume.
Turime daugiau gulėti ir leisti darbą nuveikti imuninei sistemai. Taip pat sirgdami gripu netenkame daug skysčių – per dieną sirgdami turime išgerti bent du litrus skysčių būtinai. Vitamino D dažniausiai neužtenka iš maisto produktų, todėl vertėtų vartoti vitaminų C, D papildus.“
