Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kada didžiausia rizika nukentėti nuo šio augalo bei kaip elgtis turėjus sąlytį.
Iš Kaukazo į Lietuvą gyvulininkystei naudojamas invazinis augalas atvežtas dar sovietmečiu, o nuo to laiko išplito taip, kad šiandieną yra įtrauktas į Kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą.
„Augalas yra sunkiai išnaikinamas. Blogiausia yra, kad nupjautas Sosnovskio barštis nesunyksta, o vis atželia iš likusių žemėje šaknų“, – pastebi V. Dubinskienė.
Didžiausia rizika kyla žydint
Dar pavasarį, atšilus orams, šie augalai pradeda sparčiai augti, pasiekia net 4-5 metrų aukštį. Liepą šie augalai pražysta, o rugpjūtį pradeda barstyti sėklas.
Didžiausia rizika nukentėti po sąlyčio su Sosnovskio barščiu gresia jiems žydint – šiuo laikotarpiu prie jų reikėtų visai nesiartinti.
„Nėra skirtumo, prie kurios Sosnovskio barščio dalies prisiliesime ir nukentėsime. Nuodingi yra šviežiai nupjautų ar nukirstų barščių garai, kurie gali pakenkti sveikatai. Augalas žydėjimo metu pavojingas net per atstumą“, – įspėja sveikatos edukologė.
Įdomu tai, kad neveikiamas ultravioletinių spindulių, augalų skystis yra nekenksmingas. Kitu atveju, augalo sultims sąveikaujant su ultravioletiniais spinduliais, padaroma nemenka žala:
„Ant žmogaus odos saulėtą dieną patekę augalo lašai sukelia stiprius, skausmingus odos nudegimus ir pūsles. Ypač didelis pavojus gresia vaikams, kuriems daug greičiau pasireiškia odos pažeidimai, nes jų odelė yra penkis kartus plonesnė ir jautresnė, negu suaugusių žmonių.“
Kartais žaizdos išryškėja ne iš karto po sąlyčio, tad gali būti sunku atsekti, nuo ko atsiranda odos pažeidimai, ypač nežinantiems, kaip atrodo Sosnovskio barštis ar jo nepastebėjusiems.
Nekartokite šių klaidų
Sosnovskio barščio sulčių sukeltas nudegimas pasižymi vandeningomis, didelėmis pūslėmis, o bėgant laikui šios gali sukelti ir antrinę infekciją, net užgijusios palikti randus.
„Iš pradžių oda parausta, niežti, skauda. Nudegimai gali išryškėti ne iš karto, o po 2-3 dienų. Susiformuoja vandeningos, didelės pūslės, kurioms plyšus atsiveria ilgai negyjančios žaizdos, vėliau palieka tamsias dėmes, kurios gali išlikti kelerius metus“, – pasakojo SMPLC specialistė.
Geriausia prevencija, siekiant išvengti žalos – vengti kontakto su šiuo augalu. Tačiau, kita vertus, tai ne visada pavyksta. Turėjus sąlytį su Sosnovskio barščiu, svarbu laiku sureaguoti ir nedaryti kelių klaidų.
„Vietą, kurie lietėsi su Sosnovskio barščiu, būtina nedelsiant nuplauti po tekančia vandens srove ir jokiu būdu nebūti saulėje, nes ultravioletiniai spinduliai gali sukelti fotodermatitą.
Jei nėra tokios galimybės, tuomet tą apžeistą vietą nuplauti vien vandeniu bei nusausinti. Negalima braukti per pažeistą vietą rankšluosčiu. Rekomenduojama ją tiesiog švelniai nusausinti.“
Pažeistas vietas taip pat tepkite priemonėmis nuo nudegimų, laikykite uždengtas, saugokite nuo infekcijos ir tiesioginės saulės, pataria sveikatos edukologė V. Dubinskienė.
Gali net apakinti
Sosnovskio barščiai gali pažeisti ne tik odą – jų sultims patekus į akis ar burną, gresia dar nemalonesnės pasekmės.
„Be odos pažeidimų Sosnovskio barščių sultys gali patekti į akis ir sukelti laikiną ar net ilgalaikį aklumą. Nurijus galimas gleivinės dirginimas, seilėtekis, virškinamojo trakto sudirginimas. Įkvėpus augalo žiedadulkių, jos gali sukelti stiprią alergiją“, – įspėja pašnekovė.
SMLPC Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė V. Dubinskienė primena, kad Lietuvoje yra ir daugybė kitų nuodingų augalų, kurie gali sukelti pažeidimus:
„Daug nuodingų augalų yra augančių gamtoje ir sodybose. Nuodingos augalo dalys gali būti šaknys, stiebai, lapai, žiedai ir uogos.“
Tarp nuodingų augalų, augančių Lietuvoje – amerikinė fitolaka, pieriai, brugmasijos, čemeriai, drignės, durnaropės, eleborai, juodžolės, ožekšniai.
Taip pat pavojingos juodžolės, kurpelės, tabakas, vaistinė šunvyšnė, oleandrai, paprastasis žalčialunkis, paprastasis ricinmedis, pentiniai, rusmenės. Į šį sąrašą patenka ir lietuvių taip pamėgtos hortenzijos, rododendrai, paprastosios pakalnutės, scylės.
