Pasak psichologo Mykolo Truncės, žmonės šiuo metu yra priversti būti kartu 24 valandas per parą, todėl gali pasijausti, tarsi uždaryti kalėjime, nes negali niekur pabėgti vienas nuo kito.
„Anksčiau bent galėjo išeiti į darbą ir bent 10 valandų pabūti su kitais žmonėmis, o dabar tas nuolatinis buvimas kartu labai erzina, pavyzdžiui, jeigu kažkas nepatinka, kai nesitvarko, garsiai kalba ar dar kas nors. Kai nepasitenkinimas išauga, kad apgintume savo lūkesčius ir standartus pradedame, kas žodžiais, kas kumščiais daryti tvarką savo namuose“, – sako jis.
M. Truncė pastebi, kad policijoje pastaruoju metu buvo registruota penktadaliu daugiau iškvietimų dėl buitinio smurto artimoje aplinkoje.
„Iki karantino dažniausiai kreipdavosi dėl santykių krizės, norėdami išsiaiškinti, kaip išsaugoti santuoką. Dabar yra padaugėjusių sudėtingų atvejų, kai viena ar kita pusė susiduria su kažkokios formos smurtu. Vyrai dažniausiai smurtauja fiziškai, o moterys, pačios to nenujausdamos, psichologiškai“, – pasakoja porų psichologas.
Karantino sukelti iššūkiai
„Karantino įvedimas apriboja žmonių galimybes judėti ir dirbti, t.y. gauti darbines pajamas ilgesnį laiką. Ankstesnių tyrimų duomenimis apie 75 proc. Lietuvos gyventojų gyvena „nuo algos iki algos“. Tai reiškia, kad jei dėl įvesto karantino toks žmogus netenka galimybės dirbti ir gauti pajamas, jis lieka be pinigų. Jei tokios apsaugos šeima neturi, tai finansų trūkumas tampa labai stipriu iššūkiu“, – nurodo M. Truncė.
Atsidūrus panašioje situacijoje, psichologas pataria susiskaičiuoti turimas lėšas ir išsiaiškinti, kiek išleidžiate per savaitę ir mėnesį. Jeigu turimų santaupų užtektų ateinantiems trims mėnesiams – puiku, tačiau priešingu atveju teks pasukti galvas, kaip išgyventi nesutarimų.
Dar vienas karantino keliamas iššūkis – apribota judėjimo laisvė. „Karantinas apriboja mūsų laisvę judėti. Tai tarsi kalėjimas. Dėl tokio suvaržymo kyla nepasitenkinimas, įtampa, pyktis. Kitas nepasitenkinimo šaltinis – priverstinis bendravimas su šeimos nariais.
Tiek užsienio, tiek Lietuvos statistika atskleidžia, jog atostogos paskatina skyrybas. Per atostogos esame kartu 24 val. per parą. Jei tarp sutuoktinių tvyro nepasitenkinimas vienas kitu ir jei šis nepasitenkinimas yra didelis, ir jei sutuoktiniai nemoka bendrauti taikiai bei sutarti tarpusavyje, tai didelė tikimybė, jog atostogos baigsis skyrybomis.
Karantinas – tai priverstinis buvimas kartu ilgą laiką. Tokį ilgą laiką būnant kartu, atsiras tarpusavio įtampa, kuri pasireikš tarpusavio konflikte. Konfliktų metų sukyla emocijos ir, siekdami įrodyti savo „teisybę“, keliame balsą, priekaištaujame, žeminame, kaltiname, „kandžiojame“ antrą pusę“, – sako jis.
Esminė skyrybų priežastis
Pasak M. Truncės, šakninė problema – nemokėjimas bendrauti tarpusavyje taikiai ir sutarti, spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu.
„Ši problema sutuoktiniams tampa labai aktuali nuo ketvirtų bendro gyvenimo metų ar gimus vaikui. Jei sutuoktiniai neišmoksta bendrauti tarpusavyje taikiai ir sutarti, tai labai didelė tikimybė, jog tryliktais bendro gyvenimo metais pora išsiskirs.
Buvimas kartu karantino sąlygomis tik paspartino šį procesą. Vienintelis būdas užtikrinti saugią erdvę poroje išsaugoti šeimą – didinti toleranciją, pakantumą vienas kitam, išmokti bendrauti taikiai bei spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu (angl. win-win).
Prisiimkite atsakomybę sau už tai, kas vyksta jūsų gyvenime ir santykiuose. Jei kaltinate antrą pusę, reiškia atsakomybę už santykius atiduodate antrai pusei. Atiduodami atsakomybę, atiduodate ir visas galias, skirtas gerinti santykius. Nebeturėdami galių gerinti santykius, tampate auka, kuri gali tik aimanuoti, priekaištauti, menkinti, žeminti, kaltinti. Kuo visa tai grįžta – emociniu atstūmimu ir skyrybomis“, – nurodo specialistas.
Svarbu išmokti kalbėtis apie savijautą, tarpusavio santykius, poreikius. Jis pabrėžia, kad svarbu kartą per savaitę, ne tik karantino metu, pasikalbėti apie tai, kaip jaučiatės, kas neramina, kokie poreikiai nėra patenkinami, ko lauktumėte iš antros pusės.
Kodėl kyla noras smurtauti?
Smurtas, tai sąmoningas savo pranašumo taikymas turint tikslą fiziškai sužeisti, psichologiškai įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti kitą asmenį. Smurtas gali būti „karštas“ ir „šaltas“.
„Karštas smurtas pasireiškia konflikto metu. Nepavykus įrodyti savo teisybės į darbą paleidžiami priekaištai, pažeminimai, „įkandimai“, kumščiai… Reakcija į tokį poveikį – stiprus emocijų suaktyvėjimas. Emocijos gali užaugti ir iki afekto būsenos, kai emocijos užvaldo protą ir žmogus nebegali kontroliuoti savęs.
Šaltas smurtas pasireiškia kitu sutuoktinių bendravimo metu. Dažniausios jo formos: sutuoktinio palikimas, atstūmimas, abejingumas, nuvertinimas, menkinimas, tyčinis kritikavimas, žeminimas, patyčios, ignoravimas, nebendravimas, izoliacija, uždraudimas bendrauti su draugais/draugėmis, pinigų ribojimas, bauginimas, gąsdinimas bausmėmis, niekinimas, kaltės vertimas, terorizavimas, fizinis smurtas, seksualinis išnaudojimas arba atsisakymas turėti seksualinių santykių“, – sako M. Truncė.
Fizinį smurtą dažniausiai poroje renkasi tas, kuris yra fiziškai stipresnis. Kaip bebūtų, ir fizinis ir psichologinis smurtas kenkia, žaloja žmogų. Žaloja ne ką kitą, o žmogų, kurį mylime ar mylėjome.
„Tiek žmonos, patyrusios vyro smurtą, tiek vyrai, kurie patyrė viešą, ypatingo mąsto psichologinį ir emocinį smurtą, jaus pasekmes: padidėjusį nerimą, pažeidžiamumo jausmą, dėmesio, miego sutrikimus, turės problemiškus santykius, išgyvens depresiją, panikos atakas. Visa tai smarkiai paveiks sveikatą ir gyvenimo trukmę“, – nurodo psichologas.
Smurtą šeimoje galima sumažinti tik tuo atveju, jeigu pašalinsite priežastis, dėl kurių norima smurtauti. Tai galite tik išmokę lygiaverčio ir pastiprinančio bendravimo tarpusavyje.
Situacija dviprasmiška
Labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė Daiva Baranauskė sako, kad situacija, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje ir jo padažnėjimą karantino metu, yra dviprasmiška.
„Bendrosios pagalbos centras (toliau – BPC) sulaukė 20 procentų daugiau pagalbos prašymų, o organizacijos, į kurias policija perduoda nukreipimus, kai prasideda ikiteisminiai tyrimai, tokių atvejų sulaukė mažiau. Tai čia kažkur įvykusios žirklės, čia yra problema“, – sako D. Baranauskė.
Ji kelia klausimą, kodėl pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius mažėja, kai kreipimųsi ir pagalbos prašymų daugėja? Anot fondo vadovės, apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas karantino metu dėl neaiškių priežasčių neveikia.
„Mes net iš viešos erdvės, iš žinomų žmonių, nuskambėjusių garsiai atvejų, iš Paksų atvejo išgirdom, kad buvo reikalaujama parašyti pareiškimą. Pareiškimo galimai nukentėjusi nerašė ir policija nieko nedarė.
Nuo 2011 metų, kai priimtas apsaugos nuo smurto artimoj aplinkoj įstatymas, nukentėjusiam asmeniui artimoj aplinkoj pareiškimo rašyti nebereikia. Jeigu yra atvejis, jeigu yra kviečiama policija, policija pradeda ikiteisminį tyrimą be nukentėjusio asmens pareiškimo, viskas.
Kas atsitiko policijai ir kas ten spragtelėjo, kad karantino metu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas į šalį padėtas, čia turėtų policija pakomentuoti“, – dėsto pašnekovė.
Karantinas – palankus laikas smurtautojui
D. Baranauskė tikina, kad pats karantinas smurto artimoje aplinkoje neprovokuoja. Pagrindinė problema čia yra ta, kad karantino metu auka yra lengviau pasiekiama.
„Smurtas niekur nedingo, jis kaip buvo, taip ir yra, bet dabar, kaip sakoma, yra rojaus laikas smurtautojui. Kiekvienas smurtas tai yra kontrolė ir izoliacija. O dabar, kai smurto auka negali išeiti ar kreiptis pagalbos, sakykim, į artimuosius, į valdžios institucijas, į teisėsaugą, kai laisvai negali pasitraukti nuo smurtautojo, tai jam čia yra labai paranku.
Ne todėl, kad karantinas čia kažkaip išprovokuoja smurtą, bet karantinas yra palanki terpė smurtui vykti, nes smurtautojas turi auką po ranka. Čia yra pavojinga vieta, pavojingas laikas“, – sako fondo vadovė.
Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad mūsų šalyje trūksta tam tikrų priemonių, kurios leistų užtikrinti labiausiai pažeidžiamų grupių apsaugą:
„Mūsų valstybė neatsižvelgia į tas pažeidžiamiausias grupes, nedaro kažkokių prevencinių priemonių karantino laikui. Pavyzdžiui, Prancūzijoje yra išskirtos saugaus prieglobsčio vietos viešbučiuose, kitos valstybės tiesiog susitarusios kažkokius slaptažodžius, kad moterys ten, kur jos gali išeiti – vaistinėse, parduotuvėse ar kitus, gali kreiptis su tuo slaptažodžiu pagalbos ir ten jau žmonės gali perduoti, kad tai moteriai jos reikia.
Smurtautojas, nežinodamas to slaptažodžio, galbūt negali sureaguoti. Kai tu sėdi uždaryta toj pačioj patalpoj, tam pačiam bute su smurtaujančiu šeimos nariu, netgi paskambinti gali būti problema, nes jis klausosi tavo pokalbių, jis gali bet kada atimti telefoną iš tavęs, čia yra problema“.
Rekomendacijos, kur ieškoti pagalbos
Nors karantino metu pagalbos ieškojimas ir gali būti apribotas bei daug sudėtingesnis, D. Baranauskė pabrėžia, kad jos ieškoti vis vien reikia.
„Bet kokiu atveju, pagalbos vis tiek kreiptis reikia, policija turi reaguoti ir ji reaguoja, važiuoja į iškvietimus, pareiškimo reikalauti jie neturi, to įsakymuose nėra, čia jau būtų prasilenkimas su įstatymais.
Jeigu visiškai nesaugu skambinti, galima pabandyti į BPC kreiptis trumpąja žinute. BPC internetinėje svetainėje yra aprašytas tylusis skambutis ir kaip tai padaryti.
Jeigu smurtas kartojasi, galima pasiruošti trafaretą tos žinutės, tai padaryti, greitai nuspausti mygtuką ir išsiųsti, ten turi būti pavardė, vardas, tikslus adresas, kažkokios aplinkybės nurodytos. Kai staigiai, kai stresas, aš suprantu, kad tai yra sunku padaryti, bet kažkaip ruoštis reikia.
Jeigu iš tikrųjų yra pavojus sveikatai ir gyvybei iš smurtautojo pusės, iš namų išbėgti karantino metu gelbstint save, nėra draudžiama. Žinoma, patartina pasiruošti: turėti kaukę, turėti dokumentus, jei reikia bėgti su vaikais – vaikams paruošti rūbus. Tikrai tai neuždrausta ir už tai nebus baudžiama“.
Kaip susidoroti su kylančiu stresu
Stresas – natūrali organizmo reakcija į pavojų. M. Truncė patikina, kad jei tokios reakcijos į pavojų neturėtume, tai eitume per raudoną šviesoforo signalą ir mus partrenktų pravažiuojantis autobusas.
Streso metu išsiskiria energija, kuri yra skirta pabėgti nuo tykančio pavojaus, o jos tinkamai neišnaudojus gali atsirasti ir pašalinė reakcija: susergame širdies kraujagyslių ligomis, virškinimo trakto, lytinės – reprodukcinės sistemos, odos ligomis, diabetu, atsiranda nuovargis, kiti sveikatos sutrikimai.
„Pirminė ir svarbiausia veikla patiriant stresą – fizinė iškrova. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žmonėms, dirbantiems administracinį darbą ir patiriantiems normalų streso lygį, po 1 val. fizinio krūvio iki lengvo prakaito, sušilimo kasdien.
Kitas, su fiziniu krūviu susijęs dalykas – miegas. Miegoti turime po 8 val. Miegas yra svarbiausia gyvenimo dalis, nes jo metu išsivalo ir atsistato nervinės ląstelės, jų jungtys – sinapsės. Jei kam teko kitą dieną dirbti pamiegojus vieną valandą, tai jausmas, lyg būtum „šlapiu maišu per galvą trenktas“.
Protas veikia labai lėtai, sunku mąstyti ir veikti. Jaučiame nuovargį, esame neatidūs, darome daug klaidų. Jei neišmiegame 8 val. per dieną, tai mūsų smegenys dirba prasčiau. Kuo mažiau miegame, tuo prasčiau dirba. Kuo prasčiau dirba tuo nesaugesni jaučiamės. Kuo nesaugesni jaučiamės, tuo didesnį stresą išgyvename.
Fizinis krūvis ir miegas yra labai susijęs. Jei patiriame stresą ir išsilaisvinusios energijos, reikalingos išvengti pavojui, nesunaudojame per fizinį krūvį, tai ta energija palieka mumyse ir mes negalime užmigti. Arba, dėl didelio nuovargio užmingame, o po keleto valandų atsibundame ir nebegalime užmigti, nes vėl atsiduriame streso būsenoje ir jokių šansų užmigti. Galvoje sukasi „minčių maišyklė“, atrasdama naujų pavojų ir sukeldama mums naujus stresus“, – sako specialistas.
Taip pat M. Truncė pataria praktikuoti reguliarų juoką – kasdien juoktis po 15 minučių, nes tai veiksmingiausias būdas kovoti su stresu ir pykčiu. Kitas būdas – „išmesti“ pyktį saugiu būdu, pvz, sportuojant.
