Važiuosiu į Grūto parką

Anekdotas:
Keli marozai pakalbinę skersgatvyje Čekuolį, netyčia įgijo aukštąjį išsilavinimą.

Atsimenu ji dar nuo 1964m. , kai dar ne visi turėjo TV , tai jis per TV ekraną pristatomas ,kaip apžvalgininkas vilkintis odinę "kožankę" , kai tikras "čekistas" kraipydamas lūpas "Š"maldavo apie artėjančio komunizmo pranašumą prieš kap. pasaulį.

Ašareles rieda skruostais ...

Liūdna, bet neskaudu... Liūdna, kad dar vienas talentingas žmogus užbaigė gyvenimo kelią... Neskaudu, nes matėsi, kaip, nepaisant visų pastangų, jam sekasi tuos paskutinius kelis žingsnius nueiti...

Baisiausia yra net ne tai,kad senis jaunystėje pasirinko KGB agento ir Lietuvos išdaviko kelią,net ir ne tai,kad tokie veikėjai buvo infiltruoti į sąjūdį ir jį užgrobė,bet kraupiausia yra tai,kad praėjus net 35 nepriklausomybės metams,tokie veikėjai vis labiau šlovinami.

Lansbergo tovariščius

Velionis yra pasakojęs, kad, dirbdamas APN ("Agenstvo pečati novosti) korespondentu, svetima, generolo Chuano Karloso, pavarde, skelbdavęs GRU poziciją ir naudingą (dez)informaciją "kapitalistų" spaudoje. Ispaniškai rašydavęs. Chm. Tokiems dalykams reikia talento ir išmanymo. Čia jums, mieli ponai, ne Remygą išdurti...

"...1953 m. baigė M. Gorkio literatūros institutą Maskvoje ir kone dešimtmetį dirbo jūreiviu žvejybiniuose laivuose, tuo metu rašė knygas, apsakymus..."
Ataskaitas ,"danosus" , todėl niekaip nesutarė ilgai kas ji po mirties priglaus , vis laukė atsiprašymo ir nuoširdus prisipažinimas.
Liūdna ,kai tai šuniškai nugyveni gyvenimą ir miršti neramia sąžinę.

Buvo karštas bičas.....savu laiku gerai išlazdavojo Oželytę