Prieš kelerius metus atsisveikinęs su televizija, kur parengė šimtus „Popietė su Algimantu Čekuoliu“ laidų, A. Čekuolis sakė sugrįžtantis prie rašymo – paskutiniąją knygą „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“ išleido 2023-aisias.
„Kol rašiau knygas, jaučiau, kad gyvenu“
Pastaruosius kelerius metus A. Čekuolis leido slaugos namuose „Addere Care“ Trakuose – čia praėjusių metų lapkričio 10-ąją jis pasitiko ir savo 93-ąjį gimtadienį.
Tąkart, švenčiant gimtadienį, Alinai Kemežienei jis sakė niekada nesureikšminęs gimtadienių, vis tik tie, kurie prasideda skaičiumi 9, jį domino – sakė, kad niekada nežinai, kiek dar jų liko ir kuris bus paskutinis.
„Kol rašiau knygas, jaučiau, kad gyvenu. Pernai išėjo paskutinioji. Bet ką gali žinoti, gal bus dar viena paskutinė...“ – apie rašymą ir paskutinę knygą tąkart kalbėjo A. Čekuolis.
Švenčiant 93-ąjį gimtadienį, A. Čekuolis, paklaustas, ar mėgsta svajoti, nedvejodamas atsakė: taip! Jis džiaugėsi, kad nugyveno įdomų gyvenimą.
„Apie savo likimą svajojau daug. Ir smagu, kad šiandien galiu pasakyti, jog gyvenimą nugyvenau dar įdomiau, nei svajojau. Beje, manau, kad svajonės yra dar ir būdas negalvoti apie ligas. Vis tik, kad svajonės pildytųsi – reikia tausoti savo kūną. Reikia žiūrėti, kad per anksti neateitų senatvė“, – kalbėjo garsus šalies žurnalistas, rašytojas.
Skaudi žmonos netektis
2019-aisiais A. Čekuolis išgyveno skaudžią netektį – po sunkios ligos mirė jo žmona Edita Čekuolienė. 2020 m. A. Čekuolis dalijosi jautriais prisiminimais su žurnaliste Laisve Radzevičiene.
Tąkart jis kalbėjo, kad jo ir žmonos ryšys buvo itin stiprus, o po jos mirties neslėpė – šią netektį išgyveno itin sunkiai.
„Po Editos mirties taip ir neišdrįsau asistuoti moterims. Man visada atrodė, jog įžeisiu jos atminimą. Mėgstu pabūti sanatorijose Druskininkuose ar Birštone, kur pilna vienišų žmonių, prisėsti prie baro ir pasikalbėti prie vyno taurės.
Negaliu pasakyti, kad esu patyręs vienišumą, kai nežinai, kur dėtis. Gal jau ir nebepatirsiu“, – tuomet kalbėjo A. Čekuolis ir šmaikščiai pridūrė:
„Kas žino, kiek man čia liko, žiūrėk, po pusmečio ims ir užsidarys klapanai. Pažadėkit, kad manęs negailėsite, geriau – pavydėkit“.
Daugybė metų televizijoje ir darbas laivuose
Jo gyvenimas buvo spalvotas ir kupinas nuotykių – 1931 m. lapkričio 11 dieną Panevėžyje gimęs A. Čekuolis 1953 m. baigė M. Gorkio literatūros institutą Maskvoje, o tais pačiais metais jo gyvenimas pasisuko visai kita linkme – kone dešimtmetį dirbo jūreiviu žvejybiniuose laivuose, tuo metu rašė knygas, apsakymus, baigęs kalbų mokyklą Havanoje, 1964-1967 metais vertėjavo ir dėstytojavo Kuboje.
Tuomet keliai pasuko į žurnalistiką – nuo 1969 iki 1986 metų A. Čekuolis buvo SSRS naujienų agentūros „Novosti“ korespondentas Maskvoje, Kanadoje, Potugalijoje, kur buvo ir biuro vedėjas, bei Ispanijoje.
Nuo 1986 iki 1992 m. jis dibo savaitraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiuoju redaktoriumi, vėliau tapo televizijos veidu – 1995-2016 metais rengė ir vedė legendine tapusią laidą „Popietė su Algimantu Čekuoliu“.
A. Čekuolis prisidėjo ir prie Lietuvos ateities kūrimo – 1988 m. buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vėliau, 1988-1990 m., ir jo Seimo tarybos narys, o 1989 m., remiamas Sąjūdžio, buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu.
Gyvenimo istorijos nugulė knygose
Daug gyvenimo A. Čekuolis skyrė ne tik žurnalistikai, bet ir rašymui. Nuo 1959 m. tapęs Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, rašytojas parašė daugybę knygų: „Per tris vandenynus“ (1957); „Perkūnas netrenkia į laivą“ (1959); „Tylos takais“ (1960); „Keturi žiemos vėjai“ (1963); „Noriu grįžti į Kubą“ (1965); „Legionierius“ (1971).
Po kiek laiko trukusios pertraukos, A. Čekuolis vėl grįžo prie rašymo – 2004 m. išleido knygą „Vyriški žaidimai“, 2009-aisiais „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu (parengė Loreta Paškevičienė)“, 2010 m. išleista jo knyga „Staigmenos ir kiti žinomi dalykai“, 2011-aisiais – „Šešios progos numirti“, 2012 m. – „Faktai ir šypsenos“.
2013-aisiais A. Čekuolis išleido net dvi knygas: „Keturi žiemos vėjai“ ir „Mūsų slaptieji ir dramblys bute“. 2014 m. pasirodė jo knyga „Generolo sena karvė istorija“, po metų – „Iš ko šaiposi pasaulis“.
2016-aisiais žurnalistas atsisveikino su televizija ir toliau tęsė knygų rašymą – tais pačiais metais išleido knygą „Apie jūreivius. Jų meilės ir kitos tikros istorijos“. 2017 m. pasirodė knyga „Salos ir jų žmonės: kitos įdomios pasaulio vietos“, vėliau „Teisuolių vakarienė: keturios naujos apysakos apie realius įvykius ir „Legionierius“ (2017).
A. Čekuolio bibliografiją 2019-aisiais papildė dvi knygos: „Anselmo Kuntaplio nuotykiai“ ir „Kur vėjas nenešioja“, 2021 m. „Šiaurės pašvaistė naujagimiui“. Paskutinė jo išleista knyga – 2023 m. pasirodžiusi „Medinė kaukė. Tikroji mano istorija“.
A. Čekuolis už darbus buvo ne kartą apdovanotas – 2000 metais jam įteiktas Lietuvos nepriklausomybes medalis, 2002-aisiais jis apdovanotas Leituvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
2003 m. A. Čekuoliui įteiktas Portugalijos Nuopelnų ordino Komandoro kryžius, vėliau apdovanotas ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos medaliu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
P.S.Gautas KGB pulininko laipsnis( taip girdėjau)
