Žinia apie netektį pasidalinta socialiniuose tinkluose. LEU Alumnų draugija išreiškė užuoajutą.
„LEU Alumnų draugija reiškia gilią užuojautą velionio dukrai Kristinai, kitiems šeimos artimiesiems, buvusiems docento studentams ir bendradarbiams.
Telydi Tave į paskutiniąją kelionę Aukščiausiojo globa ir palaima. Amžinąjį Tau atilsį ir ilsėkis ramybėje Lietuvos, kurią taip mylėjai, padangėje“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Docento biografija
Kaip rašoma In Memoriam LEU doc. dr. M. Pauzai, jis gimė 1931 m. kovo 18 d. Kėdainių raj. Kardinavos kaimo darbininko šeimoje. 1937-1941 m. mokėsi Traukėnų pradžios mokykloje, 1942-1947 m. Krakių gimnazijoje, 1948 m. Kauno m. 9-oje gimnazijoje.
Po 9 klasių baigimo pradėjo dirbti Kauno m. 2-ojo statybų tresto sąskaitininku, vėliau techniku normuotoju. 1952 m. dirbo Kauno m. sviesto ir sūrių bazės kontoroje buhalteriu.
1951 m. baigė Kauno III-sios darbo jaunimo vidurinę mokykloje. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Mechanizacijos fakulteto Gamybos procesų mechanizavimo specialybę, 1957 m. įgijo aukštojo mokslo inžinieriaus mechaniko diplomą, buvo paskurtas Lietuvos Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.
1958-1971 m. dirbo šio instituto laboratorijos vedėju, vyr. inžinieriumi, vyr. moksliniu bendradarbiu. 1968 m. įstojo į instituto neakivaizdinę aspirantūrą, 1971 m. LŽŪA mokslo taryboje apgynė technikos mokslų kandidato (dabar mokslų daktaro) disertaciją.
1973 m. jam suteiktas vyr. mokslininko bendradarbio laipsnis, tais pačiais metais su bendraautoriais jis tapo Respublikinės premijos laureatu technikos srityje.
1974-1977 m. dirbo Lietuvos ūkio specialistų tobulinimo instituto Kauno filialo vyr. dėstytoju, Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute 1977 m. pradėjo dirbti Fizikos fakulteto, Fizikos ir technologijos katedroje vyr. dėstytoju.
1979 m. Fakulteto mokslo taryba M. Pauzai suteikė docento pedagoginį vardą. Docentas išleido vadovėlį aukštosioms mokykloms, su bendraautoriais išleido knygą-metodinę priemonę, parašė per 60 mokslinių straipsnių. 2011 m. buvo išleistas į pensiją.
