D. Makavičius tv3.lt naujienų portalui pasakojo, kad kovo pradžioje vaikščiojo nuošalesnėmis vietomis, kurios nėra patrauklios kitiems žmonėms, nes nėra vaikščiojimui ar privažiavimui tinkamų kelių, kad galėtų stebėti, kas gyvena gamtoje ir ieškoti gyventojų buveinių.
Miške – vandenyje įšalusi lapė
Tąkart jis vaikščiojo kitapus Mažeikių miesto, nuo jo skyrė tik upė Venta, kai užkrūmijusioje vietoje esančioje didesnėje baloje (jis svarsto, kad anksčiau toje vietoje kažkas galėjo kasti duobę), išvydo neįprastą vaizdą – vandenyje įšalusią lapę.
„Taip aptikta lapė, kad, atrodytų, vos ne pliušinis žaisliukas būtų įsodintas į vandenį – stačiomis ausimis. Keista, nes vis tiek dažniausiai negyvo gyvūno ausys retai kada būna stačios, o čia matosi, kad jos stačios, lyg gyvūnas būtų gyvas“, – pasakojo gamtininkas.
D. Makavičius sako, kad galima kelti daugybę įvairių versijų, kaip tai nutiko, bet neištraukus gyvūno ir fiziškai jo neapžiūrėjus pasakyti, kokia tikroji priežastis, sudėtinga. Aišku viena – lapė į vandenį pateko, kai dar nebuvo ledo:
„Mirtis ją turėjo užklupti netikėtai, staiga, nes nesimato, kad būtų buvę kokios konvulsijos, traukuliai – ji nebūtų tokioje pozicijoje, nes į vandenį pateko dar nesant ledui, be to, vis tiek būtų bandžiusi kapstytis, draskytis, kūno pozicija būtų kita, bet kad kas nors atneštų ir pastatytų vietoje – mažai tikėtina, nes aplinkui nėra nei takų, nei privažiavimų.
Galbūt nebent koks nors medžiotojas ar dar kas nors sužeidė ją, bet neištraukėme pasižiūrėti, ar yra kokia žaizda pilve ar dar kur. Nebent ji buvo sužeista, spruko, įkrito, kol nebuvo ledo ir taip gavosi, kad greitai nugaišo, o tada rytmečio šaltukas aplinkui aptraukė ledą – tai viena iš versijų.
Bet mirtis bet kokiu atveju turėjo būti greita, nes gyvūnas, matosi, yra sveikas, stiprus, kuris dar gali ilgai gyventi, nesergantis, niežais neapsikrėtęs, nes kailis gražus – vos ne jėgų žydėjime gyvūnėlis. Jis eidamas įkristi ir nuskęsti, turbūt, negalėjo. Mistinis dalykas, kaip tai galėjo atsitikti.“
Kaip tai įvyko, paaiškinti sudėtinga
Gamtininkas priduria matęs panašų užfiksuotą atvejį užsienyje, be to, girdėjo pasakojimą, kaip žmogus atvirame šulinyje rado lapę ir plėšrųjį paukštį, tačiau pažymi, kad šiuo atveju aplink visai nematyti grumtynių pėdsakų – nei palaužytos šakelės, nei nagais pažeista kranto linija.
„Gaila, kad sniego nebuvo ir nesimatė pėdsakų – būtume galėję atsekti, iš kur atbėgo, kaip ir kas čia įvyko, bet sniego nebuvo, tik aplinka nerodė jokių požymių, kad būtų vykę grumtynės.
Bet atrodo, kad kažkas būtų atnešęs, patupdęs lapę į balą ir palikęs, bet, aišku, tai nelogiška, bet kad tai natūrali mirtis – abejoju, lapė būtų dar išsikapsčiusi pati iš tos balos, kažkas jai turėjo nutikti“, – pridūrė D. Makavičius.
Gamtininkas priduria, kad, jei bus proga, galbūt nuvyks apžiūrėti gyvūno kūną: „Abejoju, kad ją apžiūrėjus ten būtų koks fizinis sužeidimas, jeigu jo nesimatytų, reikėtų patį kūnelį ištirti laboratoriškai, o jeigu ir tai neparodytų, kad yra kažkokie pakitimai, iš viso sunku kažką pasakyti.“
D. Makavičius taip pat pridūrė, kad gyvūno kūnas ten bus tol, kol jo neras plėšrūs gyvūnai ar paukščiai, nes, anot jo, gamtoje niekas nepražūna.
Ragina dažniau stebėti ir domėtis gamta
Jis skatina ir kitus dažniau ne tik išeiti į gamtą pasivaikščioti, tačiau ir ją stebėti, pažindintis su mus supančiais augalais, grybais, gyvūnais. Be to, gamtininkas priduria, kad lietuviams pasisekė dėl vieno – kad turime keturis metų laikus ir galime matyti, kaip gamta keičiasi:
„Reikia skatinti žmones kuo daugiau domėtis, vaikščioti, stebėti ir pažinti gamtą, kad tarp varnų yra ne tik varnos – yra ir kuosos, ir šarkos, ir kiti paukščiai. Kuo labiau pažinsi, kuo būsi pastabesnis, tuo pačiam bus geriau.
Čia tas pats kaip knygą skaityti – jeigu skaito, žmogus lavina smegenis, neleidžia joms užmigti, todėl jis ilgiau bus imlesnis viskam. Reikia stebėti, analizuoti ir taip galima padėti mokslui, nes surinkta ir mokslininkams pateikta informacija papildo turimus duomenis, taip prisidedant prie išsaugojimo tam tikrų gyvūnų ar augalų grupių.“
D. Makavičius priduria, kad siekiant surinkti rekomenduojamus 10 tūkst. žingsnių, šį procesą galima dar labiau praturtinti vis pakeičiant įprastinį maršrutą ir stebint gamtą, jos gyventojus. Jei ir nepažįstate to, ką radote – socialiniuose tinkluose yra daugybė specializuotų grupių, kur specialistai padės rasti atsakymus į kylančius klausimus.
Be to, pasidalinus kadrais ir informacija tokiose grupėse, ne tik patenkinsite smalsumą, bet ir galite prisidėti prie tos rūšies ištirtumo, galbūt ir apsaugai, tai taip pat gali padėti papildyti rūšies paplitimo žemėlapį.
