„Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos kuratorė Erika Kaškelienė pasakojo, kad kiekvienas augalas turi veikliųjų medžiagų, kurios yra naudingos.
Vaistažoliavimas pradedamas nuo pat ankstyvo pavasario, kai galima prisirinkti pumpurų, prisikasti naudingų šaknų. Naudingus augalus galima rinkti iki pat vėlyvo rudens, tačiau svarbu žinoti, ko ieškoti gamtoje.
Dabar prisirinkite šių žolelių
Dabar, vasarai einant į pabaigą, dar galima prisirinkti ežiuolės, vaistinės medetkos, pelkinės vingiorykštės, raudonėlių, kalninio dašio, levandų, citrinžolės.
Specialistė pataria vaistažoles rinkti saulėtu oru, kad jos būtinai būtų sausos, kitaip, jei žolelės bus šlapios, pradės pelyti.
Leistis į sveikatai naudingų augalų paiešką galima iki pat vėlyvo rudens, tik tada daugiau dėmesio skirkite uogoms, šaknims.
„Rudenį labiau rekomenduočiau rinkti uogas, tokias kaip erškėčių, šermukšnių, kurias galima džiovinti ir puikiai tinka arbatoms. Taip pat vėlyvą rudenį galima išsikasti visokių vaistinių šaknų“, – sakė E. Kaškelienė.
Viena populiariausių vaistažolių – čiobrelis, kurio, anot specialistės, galima rasti pievose, jie labiau mėgsta saulėtas vietas, bet puikiai auga ir alpinariumuose – vaistinių augalų galite užsiauginti patys.
Ne ką mažiau populiarios ir ramunėlės, augančios natūraliose pievose, o štai vaistinės medetkos daugiau yra sodo augalas, sukultūrintas. Daugelio namuose galima rasti ir mėtų, iš kurių verdama kvapni arbata, o jų rūšių yra pačių įvairiausių – ir šokoladinių, ir bananinių, suteikiančių skirtingus poskonius.
„Galima rasti pievose ir sulaukėjusios mėtos, bet dažniausiai dabar jos renkamos ir auginamos namų soduose, daržuose.
Reikėtų rinkti sausu oru, geriausia miške, prie miško, kur yra nedirbamos pievos, ekologiniuose ūkiuose. Nereikėtų rinkti iš pakelių, prie gamyklų, prie fermų, kapinių ar kitų užterštų vietovių“, – patarė Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos kuratorė.
Įspėja dėl nuodingų augalų
Vis tik, einant vaistažoliauti reikėtų turėti žinių, pasidomėti daugiau apie augalus. Galima pasimti knygą apie vaistažoles arba pasinaudoti specialiomis programėlėmis, padedančiomis atpažinti augalus. E. Kaškelienė pabrėžia – reikia rinkti tik tuos augalus, kuriuos pažįstame, kitaip galime prisirinkti nuodingų augalų:
„Vienas iš pavyzdžių, kuris ateina į galvą, yra meškinis česnakas, kuris pavasarį būna labai vertingas ir tikra vitaminų bomba, ir yra pakalnutė. Jeigu mes nematome žiedyno, labai įmanoma sumaišyti iš lapų ir nepasižiūrėjus galima netgi apsinuodyti.“
Kitas nuodingas augalas, pavasarį žmones suviliojantis gražiais žiedeliais, yra žalčialunkis – tai labai nuodingas augalas, kurio negalima net liesti.
„Kaip ir dėmėtoji mauda, skėtinių šeimos augalas, labai panaši į krapą. Nors ji šiek tiek kitoka, bet galima sumaišyti ir stipriai apsinuodyti“, – pridūrė.
E. Kaškelienė pataria rinkti švarius, nepažeistus kenkėjų lapus ar žiedynus, jei yra pažeistų dalių, jas reikia pašalinti. Vaistažoliaujant nereikėtų pamiršti ir saiko, nerinkti per daug žolelių, kad neišnaikintume vietinės floros, saugotume gamtą.
„Einant vaistažoliauti reikėtų neštis žirkles ar sekatorių, kad neišdraskytume viso augalo su šaknimis, pavyzdžiui, kaip čiobrelio. Jo nerauti, kad jis neišnyktų, nes tikrai labai daug kur jis yra išnaikintas“, – primena specialistė.
Vaistažolių paruošimas žiemai
Nuskintas žoleles dėkite į pintinę, jokiu būdu ne į maišelį, kad jos nesusispaustų. Kai kuriuos augalus galie džiovinti surišę į puokšteles, kitus, kurių surišti nepavyksta, džiovinkite namuose:
„Visą žaliavą rekomenduojama džiovinti natūraliu būdu, gerai vėdinamoje patalpoje, kad negautų tiesioginių saulės spindulių – palėpėje ar kitoje gerai vėdinamoje vietoje.
Reikia pasiskleisti juos ant popieriaus, uždengti kitu popieriumi lengvu, kad jų nesuspausti ir karts nuo karto ateiti ir jus pravėdinti, pavartyti.“
Pati E. Kaškelienė sako vaistines medetkas džiovinanti džiovyklėje, nes jų žiedynai ilgiau džiūsta. Ir nors daugelis vaistažoles džiovina ant palangės, ši vieta nėra tinkama, nes gauna daug saulės.
Gerai išdžiovintas ir tinkamai laikomas vaistažoles galima vartoti ne vienerius metus: „Viskas priklauso nuo vaistažolės ir nuo jos išvaizdos – ar ji praradusi savo spalvą, ar labai subyrėjusi.
Rekomenduojamas galiojimo laikas apie du metus, jeigu gerai išdžiovinti augalai. Kiti sako apie metus, bet kai kurias vaistažoles galima naudoti ir du metus.“
Žolelės – ne vien arbatoms
Norintiems gardžios arbatos E. Kaškelienė siūlo išbandyti darželinės žiomenės arbatą, pasižyminčią citrusiniu poskoniu. Puiki arbata pavyksta ir iš citrinžolių.
„Jeigu turime juodos arbatos namuose, galima įsidėti šiek tiek levandos ir bus puikus vaizdas ir skonis, levanda duos kitokio poskonio“, – patarimais dalijosi Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vaistinių ir aromatinių augalų kolekcijos kuratorė.
O jei ieškote idėjų, kaip panaudoti vaistažoles ne vien arbatoms, specialistė sako, kad galimybių – daugybė. Iš levandų ar šeivamedžio galima gaminti sirupus, bitkrėslės puikiai tinka vantoms odos šveitimui pirtyje.
Gamtoje galime rasti ir puikių prieskoniams tinkančių žolelių – raudonėlio, kalninio dašio. Galite pasigaminti ir hidrolatų, iš levandų pasidaryti aromatines miegojimo pagalvėles, kurios skleis malonų aromatą ir nuramins. Galiausiai, galite pasidaryti dekoracijų, pavyzdžiui, levandų vainiką, kuris ne tik gražiai atrodys, bet ir skaniai kvepės.
Visą pokalbį apie vaistažoles „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ galite žiūrėti čia:
