perdegimas

Ilgos valandos darbe, didelis krūvis ir greitas gyvenimo tempas neretai priveda prie sudėtingos diagnozės – perdegimo. Tačiau ką ši diagnozė reiškia ir kaip su ja elgtis? Apie tai papasakojo Vilniaus Centro poliklinikos medicinos psichologė Justa Petronienė.

Mados namų įkūrėja, dėstytoja, dviejų vaikų mama ir operos solisto Merūno Vitulskio žmona – štai tiek pareigų apibūdina Eriką Vitulskienę. Sąrašą tikrai dar būtų galima tęsti, nes Erika yra ir sutuoktinio vadybininkė, influencerė, pozityvo skleidėja, bet laidoje „Pasikalbėkim“ moteris pirmąsyk ryžosi atsiverti apie viso to kainą.  Du mėnesiai – štai tiek laiko Erika negalėjo naktimis sudėti nei bluosto.

Klastingą ligą nugalėjęs Žilvinas Beniušis dabar padeda sergantiems vaikams tarp baltų palatos sienų atrasti džiaugsmą. Teatro režisierius, organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ mentorius, Grand Partners verslo ugdymo partneris bei keturių sūnų tėtis įsitikinęs, kad „juokinga yra tik tiesa“, o tuos, kurie bando ką nors pagražinti esą lengva demaskuoti.

Medikai masiškai perdegę, o sistema visiškai lūžta – taip situaciją sveikatos sektoriuje apibūdina patys gydytojai. Pasak jų, reikia esminių permainų emociniam klimatui gydymo įstaigose gerinti, kitaip gydyti gali nebelikti kam. Valdžios atstovai neslepia, kad Lietuva neišskirtinė – ir kitur apie pusė gydytojų jaučia perdegimą, tačiau kartu žeria šūsnį priemonių, kuriomis, viliasi, pagerins situaciją.

Perdegimo sindromas – lėtinio streso rezultatas, kai neigiami pojūčiai apkartina ne tik kasdienę darbo aplinką, bet trukdo mėgautis ir laisvalaikiu. Apatija, išsekimas, jėgų trūkumas, vis dažniau aplankantis jausmas, kad nepavyksta kontroliuoti situacijos ir nenoras eiti į darbą – tai tik keli simptomai, įspėjantys, kad pervargote. Tiesa, kai kurie žmonės vis dar mano, kad šiuos nemalonius pojūčius galima išgydyti atostogomis.

Kartu su dešimtąja savižudybių prevencijai bei psichikos sveikatai skirta laida, socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ pristato ir naująjį rubrikos „Patarimai“ pokalbį apie perdegimą. Anot psichiatro prof. E. Laurinaičio perdegimą sudaro trys pagrindiniai dalykai: emocinis išsekimas, entuziazmo praradimas ir depersonalizacija.

Jeigu atostogos suplanuotos vasaros pabaigoje, o iki jų reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas, nenuostabu, kad organizmas ima siųsti SOS signalus. Kartais ilgai lauktas atostogas tenka praleisti lovoje. Pasak specialistų, dėl to gali būti kalta ir vitaminų stoka, ir žalingi įpročiai bei pervargimas.

„Perfekcionizmas gali turėti daugybę veidų: trukdyti užmegzti atvirus santykius, nes jausdamasis netobulas, žmogus niekaip negali atsiverti kitam; trukdyti siekti tikslo, nes kaskart ištikus nesėkmei paralyžuoja stiprios neigiamos emocijos; galų gale, trukdyti imtis naujų darbų, nes atrodo, kad vis tiek nepavyks jų įveikti“, – vardina „Depresijos įveikimo centro“ psichologė Gintarė Šėmytė, ragindama nebijoti kreiptis pagalbos visais atvejais, kai ima atrodyti, kad perfekcionizmas apsunkina ...

Darbuotojų atstovai ir psichologai įspėja, kad Lietuvoje perdegimas kankina vis daugiau darbuotojų. Todėl ragina darbdavius į šį negalavimą nenumoti ranka, nes perdegęs darbuotojas gali pakenkti ne tik sau, bet ir kolegoms ar įmonės klientams. Perdegimas, kaip tikra liga, jau senokai yra įtrauktas į oficialų ligų sąrašą, kuris nuolat atnaujinamas pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinę ligų klasifikaciją. Iki šiol tokia diagnozė buvo nustatoma palyginti retai.

Jeigu darbe nebegalite tinkamai atlikti užduočių, tai nebūtinai reiškia, kad esate tinginys ar blogas darbuotojas – galbūt jus kamuoja perdegimo sindromas, sukeltas dėl ilgai darbe besitęsiančio streso. Perdegę darbe bent kartą gyvenime yra net apie 70 procentų žmonių. O šis sindromas nėra toks nekaltas, kaip atrodo – perdegimas pasireiškia ne tik emociniu išsekimu ar fiziniais negalavimais, bet ir gali baigtis rimtomis neurologinėmis arba širdies ir kraujagyslių ligomis.

Rytinėje užsienio televizijos laidoje gydytojas Rangan Chatterjee teigė, kad pirmasis perdegimo ženklas yra tikrai labai svarbus: „Pirma, atsiribojimas nuo aplinkinių žmonių ‒ tai tikrai labai svarbu. Jūs jaučiatės labai blogai... nenorite kalbėtis su savo kolegomis, partneriu ar savo vaikais“. Dr Chatterjee šį ženklą apibūdino kaip labai toksišką, nes jūs niekada nuo perdegimo pats nepagysite. Jis sakė: „Jums reikia aplinkinių žmonių“. „Antra, tai emocinis išsekimas“, ‒ tęsė Dr Chatterjee.

Stiprus imunitetas padeda nugalėti ligą ir pasveikti, tačiau vieni didžiausių imuniteto priešų – pervargimas, stresas ir perdegimas – stipriai alina šią apsaugą. Kūnas jų fone sunkiau įveikia, o dažnai ir pasiduoda įvairiems virusams. Pasak TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjusios gydytojos, įsijungus perdegimo režimui ima sekti žmogaus gyvybiniai resursai ir psichologinė energija, sutrinka emocijos, tam tikrose kūno vietose atsiranda skausmas ir įtampos.

Per pandemiją ir jai aprimus riba tarp darbo ir laisvalaikio tapo itin plona, o kitiems net išsitrynė galutinai. Pasaulinis tyrimas rodo, kad stresą darbe patiria 44 proc. – istoriškai rekordinis skaičius žmonių, o net trys ketvirtadaliai Z kartos atstovų kaip išėjimo iš darbo priežastį nurodo pervargimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šią temą „Tech Kinship“ bendruomenės renginyje nagrinėjo Lietuvos technologijų srities atstovai.

Perdegimo sindromas – jausmas, kuris užklupti gali kiekvieną, kuomet lėkdami per dienos darbus viršijame savo galimybes. Tai jausmas, kuomet mylimos veiklos darbai įsisiautėja taip greitai, jog žmogui nutrūksta visi stabdžiai ir veikla pasiglemžia visus energijos resursus. Ką teko patirti susidūrus su perdegimu, pasidalino ir plaukikė Rūta Meilutytė bei dainininkė Monika Liu.

Princas Harry neseniai atvirai papasakojo apie savo perdegimo patirtį, tiesioginėje transliacijoje kalbėdamas su Serena Williams. Jis sakė, kad jautėsi lyg „iš abiejų pusių deganti žvakė“. Bet perdegimas nėra tik karališkosios šeimos narių bei įžymybių liga – manoma, kad šią būklę yra patyrę iki 12 milijonų britų. Pasaulio sveikatos organizacija perdegimą pripažįsta su darbu susijusiu reiškiniu, tačiau jį sukelti gali įvairios stresinės situacijos.

Gydytojai įspėja, kad vis augančios darbo valandos ir didėjantys užduočių skaičiai gali lemti darbuotojų emocinį ir fizinį perdegimą, todėl džiaugiasi, kad pagaliau Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) perdegimą įtraukė į ligų sąrašą. Jiems antrina ir darbuotojų atstovai. Anot jų, darbuotojai neskaičiuoja darbo valandų, dirba netausodami savo sveikatos. Tačiau darbdaviai nesutinka, kad perdegimas yra liga, dėl kurios reikėtų duoti nedarbingumą.

Net 40 procentų britų apklausoje teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių darbe patyrė perdegimą – ekspertai sako, kad jei nesiimama jokių veiksmų, tai gali privesti prie labai rimtų problemų. Perdegimą gali sukelti nuolatinis elektroninių laiškų srautas, renginiai, kuriuose reikia bendrauti, ir net galvojimas apie tai, ką reikės valgyti vakarienei. Žmonės tiesiog bando viską suspėti, bet kai kuriems tai reiškia, kad tenka vartoti daug kofeino ir dirbti iki vėlumos.

Kaunietis Renaldas Jančiauskas dabar spinduliuoja ramybe, tačiau dar visai neseniai 53-ejų vyras sukosi dvejuose versluose ir, kaip pats sako, sukeldavo sau tiek įtampos, kad miegoti padėjo tik vaistai. Atradęs vidinę ramybę, ja dalinasi ir su kitais „Dijūta kalnalyje“, kuris užgimė visai netikėtai. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Išplaukusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, susijaukusi darbotvarkė ir nuolatinis stresas gali pastūmėti kiekvieną žmogų perdegimo link. Kaip dirbant iš namų išmokti treniruoti savo emocinę būseną? Ką turėtų padaryti vadovas, kad laiku pastebėtų pokyčius darbuotojo elgesyje? Įžvalgomis apie tai, kaip padėti darbuotojui išvengti perdegimo sindromo dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr.

Šią savaitę visuomenę apskriejo sukrečianti žinia apie savaitgalį nusižudžiusį jauną Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbusį gydytoją. Po įvykio medikų bendruomenėje netruko pasklisti kalbos apie sudėtingas gydytojų darbo sąlygas, nežmoniškus krūvius, iš vyresnių kolegų patiriamas patyčias ir kitus skaudulius. Tačiau prabilti konkrečiais vardai jie ryžtasi sunkiai.

Istoriniu požiūriu, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso problema priskiriama ne tik žmogiškųjų išteklių valdymui, bet ir kitoms sritims: konsultavimui, psichologijai, verslo valdymui. Tačiau manoma, kad darbo ir asmeninio gyvenimo balansas yra pagrindinių žmogiškųjų išteklių plėtros funkcijų pagrindas, nes tai yra galinga priemonė, skirta skatinti tiek individualų, tiek bendrą organizacijos efektyvumą.

Maždaug metų viduryje žmonės pasijaučia įstrigę darbuose, sergantys ir turintys mažai energijos. Tačiau kada įprastas stresas ir nuovargis tampa perdegimu? Australų gydytojas Sam Hay išskyrė tris pagrindinius perdegimo bruožus, rašo dailymail.co.uk. S. Hay nurodo, kad pirmasis perdegimo ženklas yra prastas miegas. „Tokiems žmonės sunku užmigti, naktį jie daug kartų pabunda, taip pat jie pabunda labai anksti ir nepaliauja galvoti. Jie tiesiog negali sustoti apie viską galvoti“, – sako jis.

Tyrimai rodo, jog darbuotojai, pietaujantys lauke, geriausiai vertina savo darbą ir yra patys produktyviausi, bet įvairios apklausos skelbia, kad vis daugiau žmonių per pietų pertrauką valgo prie savo darbo stalo. Dietologai įspėja, kad valgymas darbo vietoje gali turėti rimtų padarinių ne tik liemens apimčiai, bet ir gyvenimo džiaugsmui. „Nors sveika mityba šiuo metu itin propaguojama visų žiniasklaidos priemonių, karjeros žmonėms sveikai valgyti sudėtinga dėl laiko stokos ir įpročių.

Žinių radijas Ar mokame dirbti ir ilsėtis? „The New York Times" dienraštyje teigiama, kad apklausus 72 - jų įmonių vadovus, beveik visiems nustatyti vadinamieji perdegimo požymiai. Tų darbuotojų, kurie turi galimybę pailsėti kas 90 minučių, koncentracija ir dėmesys darbe gerokai aukštesni, nei tų, kurie gali pailsėti tik kartą.

Tie darbuotojai, kurių darbo diena trunka ilgiau nei aštuonias valandas (kalbame apie penkių dienų darbo savaitę), rizikuoja „sudegti“ darbe nuo fizinio ir psichinio išsekimo bei streso, išsiaiškino britų mokslininkai. Visa laimė, kad specialistai žino, kaip su tuo kovoti ir sumažinti patiriamą žalą, rašo „The Daily Mail“. Harvardo universiteto absolventė psichologė Joana Borysenko ištyrė neigiamų veiksnių įtaką moterims.

Socialinės gerovės valstybėse perdegimas yra pripažinta klinikinė liga, tačiau Lietuvoje šis fenomenas tarsi neegzistuoja (nei terminas, nei požymių pripažinimas). Šią klaidą reikia ištaisyti, nes perdegusių darbuotojų Lietuvoje yra ištisos virtinės, o perdegimo pasekmės ilgalaikės ir labai žalingos tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Iš pradžių reikėtų išsiaiškinti, kas yra perdegimas, arba išsikvėpimas.

Tie darbuotojai, kurių darbo diena trunka ilgiau nei aštuonias valandas (kalbame apie penkių dienų darbo savaitę), rizikuoja „sudegti“ darbe nuo fizinio ir psichinio išsekimo bei streso, išsiaiškino britų mokslininkai. Visa laimė, kad specialistai žino, kaip su tuo kovoti ir sumažinti patiriamą žalą, rašo „The Daily Mail“. Harvardo universiteto absolventė psichologė Joana Borysenko ištyrė neigiamų veiksnių įtaką moterims.