„Ši kolekcija yra viena jauniausių Pomologijos mokslo sektoriuje – pirmosios veislės atkeliavo iš Latvijos 1997 m. Tačiau šiandien ji vienintelė Lietuvoje, joje yra sukaupta didžiulė įvairovė veislių ir atrinktų vertingų klonų, kurie atlikus išsamius agrobiologinius, genetinius ir biocheminius tyrimus įtraukti į Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių sąrašus.
Vertinantys saldžias ir aromatingas uogas paragavę putino vaisių gali nusivilti: jie rūgštoki, dažnai kartūs ir turi specifinį kvapą.
Kolegos mokslininkai iš Kijevo botanikos sodo yra gražiai apibūdinę paprastojo putino vaisius kaip moteriško grožio ir karčios dalios simbolį: juk vaisiai ryškiai raudoni ir spindintys, bet tuo pačiu ir labai labai kartūs...“, – pasakojo VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
Įrodyta išskirtinė paprastojo putino vertė
Šiandien paprastojo putino auginimu, vaisių panaudojimu, jų sveikatinančiomis savybėmis domisi ne tik sodininkai mėgėjai, bet ir netradicines sodo kultūras auginantys ūkininkai.
Anot dr. L. Česonienės, kartu su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto, Kauno technologijos universiteto mokslininkais buvo atlikta labai daug tyrimų, įrodžiusių išskirtinę paprastojo putino vaisių vertę. „Rasti dideli kiekiai įvairių biologiškai aktyvių junginių, pasižyminčių stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, o tai užtikrina puikias galimybes šiems vaisiams panaudoti. Savo verte putinų vaisiai nenusileidžia vertingiausioms mūsų miškų ir sodų uogoms.
Prinokusiuose vaisiuose yra apie 8% cukrų, apie 1,6% organinių rūgščių, iki 70 mg% askorbo rūgšties, rasti išskirtiniai kiekiai įvairių fenolinių junginių, karotinų, pektinų ir kitokių medžiagų. Vaisių išspaudose taip pat lieka dideli kiekiai biologiškai aktyvių junginių, kuriuos mokslininkai siūlo išskirti ir gaminti funkcinius ingredientus bei maisto priedus.
Atlikti mikrobiologiniai vaisių ekstraktų ir sulčių tyrimai parodė, kad šio biologiškai aktyvūs junginiai sėkmingai naikina pavojingas patogenines bakterijas, sukeliančias tiek kvėpavimo, tiek virškinimo sistemų uždegimus. Ši puiki savybė pasitvirtino, lyginant putino vaisių ir antibiotikų poveikį“, – putino vertingąsias savybes vardijo mokslininkė.
Ragina vartoti atsakingai
Pastaruoju metu maisto pramonėje vis dažniau yra naudojami natūralūs augalinės kilmės maisto priedai, o farmacininkai ieško augaluose biologiškai aktyvių cheminių medžiagų, kurios kai kuriais atvejais gali pakeisti sintetinius vaistinius preparatus. „Liaudies medicina, ypač įvairių slavų tautų, paprastąjį putiną labai vertino: vaisiai (su medumi), trauktinės, sultys ir žiedai buvo vartojami nuo neurozių, kraujagyslių spazmų, sergant hipertonine liga, esant aterosklerozei.
Buvo teigiama, kad įvairios augalo dalys mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą, gerina atsikosėjimą, pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Kasdieniniame gyvenime mums vis tik svarbios ir vaisių skoninės savybės, kurias apsprendžia cukrų ir rūgščių santykis bei kartumą suteikiančių junginių kiekis. Veislės su kartesniais vaisiais yra tinkamesnės gydomųjų ar sveikatą stiprinančių preparatų gamybai, nes turi didesnius kiekius biologiškai veikliųjų medžiagų.
Štai čia putinas turi dideles perspektyvas“, – teigė dr. Laima Česonienė. Anot mokslininkės, putinų žievės negalima naudoti savarankiškai, nes joje daug stipriai veikiančių ir didesniais kiekiais nuodingų junginių.
„Tačiau ji yra puiki žaliava gydomiesiems preparatams. Įdomu, kad paprastojo putino žievė seniai oficialiai pripažinta JAV ir jau 1894 m. buvo įtraukta į farmakopėją. Galima apsinuodyti ir neprinokusiais vaisiais“, – įspėjo dr. L. Česonienė.
Maloniai stebina saldžiavaisės formos
Pagal ūkinę vertę (derlingumą, vaisių dydį ir skonį) VDU Botanikos sode išskiriamos veislės ˈLeningradskaja Otbornajaˈ, ˈZarnicaˈ bei mėgėjiškuose soduose aptikti lietuviškos kilmės klonai.
„Įspūdingiausias vaisių kekes, lyg patvirtindama savo pavadinimą, nokina veislė ˈKrasnaja Grozdˈ. Dideliu derlingumu nepasižymi veislė ˈŠukšinskajaˈ, tačiau jai būdingi geresnio skonio vaisiai; jie turi kur kas mažiau aitrumo ir nekartūs.
Sodininkai mėgėjai dažnai renkasi auginti saldžiavaises formas, kurių vaisių skonis gali maloniai nustebinti ir didžiausią skeptiką“, – pasakojo dr. Laima Česonienė. Iš švelnesnio skonio vaisių gaminamos ne tik sultys, bet ir įdarai konditerijos gaminiams, pastilė.
Itin dekoratyvus ir nereiklus
„Kodėl paprastojo putino krūmų verta turėti ir savo sodyboje? Juk tai tikrai gana dažnas augalas paupiuose ir drėgnuose miškuose, tačiau natūraliose augavietėse jis dažniausiai auga pavieniui ar nedidelėmis grupelėmis, todėl paupiuose ar pamiškėse surinkti didesnius vaisių kiekius nėra lengva“, – teigė dr. L. Česonienė. Paprastasis putinas yra ilgaamžis, gerai auga ir dera apie 50 metų. Krūmas, užauga iki 4–5 m aukščio.
Lapai triskiaučiai arba penkiaskiaučiai, 5–10 cm ilgio, lapalakščio viršutinė dalis yra tamsiai žalia, plika, o apatinė – šviesiai žalia. Paprastojo putino žiedynas – skėčio pavidalo šluotelė, kurios skersmuo siekia 5–10 cm. Balti kraštiniai žiedeliai visuomet sterilūs, turi po 5 vainiklapius, o pagrindinė jų užduotis yra privilioti apdulkintojus. Kiti žiedai balti arba rausvi, labai smulkūs, maždaug 5 mm skersmens, iš jų po apdulkinimo išsivysto vaisiai. Žiedynai pasižymi stipriu kvapu, kuris privilioja įvarius vabzdžius, tame tarpe ir namines bites.
Vaisius – sultingas, ryškiai raudonas kaulavaisis, kurio kauliukas yra plokščias. „Apibendrinant botanines šios rūšies savybes, reikia pabrėžti, kad paprastasis putinas pasižymi dekoratyvumu žydėjimo metu ir rudenį, kai noksta ryškiai raudoni vaisiai, o lapai taip pat nusispalvina rausvais atspalviais. Todėl šis sodo augalas yra vertinamas kaip dekoratyvus ir tinkamas įvairių teritorijų apželdinimui, formuojant augalų grupes, taip pat gali būti sodinamas miško parkuose.
Paprastąjį putiną puikiai tinka auginti miško sklypuose, kurių savininkai nori padidinti augalų, teikiančių maistą miško žvėreliams ir paukšteliams, įvairovę. Kita priežastis, kuri lemia putino populiarumą – jis nereikalauja nuolatinės ar kokios nors ypatingos priežiūros.
Šiam augalui tiks tokia sklypo vieta, kurioje nepasodintume jokių kitų vaisinių augalų, kuri nuolat užmirksta, o dirvožemis sunkia praleidžia drėgmę. Augalai greitai pradeda derėti, sparčiai auga, suaugęs krūmas gali sunokinti 20–25 kilogramus vaisių, o kai kurios veislės ir daugiau“, – apie putino privalumus pranešime spaudai pasakojo VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
