Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir naudotos dėžės, stelažai.
Rugsėjo mėnesį reikia nuskinti ne tik vaisius, bet ir surinkti bei dezinfekuoti visas vaismedžių atramas. Rugsėjo mėnesį, kai intensyviai auga šaknys, obelis ir kriaušes patariama patręšti organinėmis ir fosforo bei kalio trąšomis. Obelis patariama patręšti 3–5 kg organinių, 10–15 g kalio trąšų ir 30–40 g superfosfato. Jei šalia obelų nėra net ir žolės, trąšas tolygiai išbarstykite šaknų vainiko plote, o tada perkaskite ir dirvą supurenkite. Jei žemė sausa, ją gausiai paliekite, o tada patręškite ir perkaskite.
Jei šalia vaismedžių auga žolė, šalia augalų iškaskite 0,5 metro gylio duobes ir į jas suberkite kartu su žemėmis sumaišytas trąšas. Jei trąšų nesumaišysite su žemėmis, jos gali nudeginti vaismedžių šaknis. Rugsėjo mėnesio pabaigoje perkaskite ir tuo pat metu suberkite trąšas jaunų kriaušaičių šaknų vainiko plote.
Apžiūrėkite avietyną. Kuo greičiau nuskabykite aviečių, paliktų sekančių metų derėjimui, viršūnes. Tada avietės nustos augti, greičiau sumedės ir žiemą ne taip greitai iššals. Be to, išpjaustykite ir derėjusius stiebus, pašalinkite silpnus, blogai išsivysčiusius augalus, supurenkite žemę.
Daržininko rūpesčiai
Šį mėnesį prasideda šalnos, kurioms daržininkas turi pasiruošti. Prieš prasidedant šalnoms nuimkite joms jautrias daržoves: pomidorus, agurkus, dumplainius, ankštpipirius, aguročius, cukinijas, moliūgus, patisonus. Skiname ir nedidelius pomidorų vaisius, ypač tuos, kurie yra šiek tiek balsvo atspalvio. Jie baigs prinokti laikomi nuskinti.
Agurkus skiname ir mažesnius, nes visi tinka laikymui žiemą – rauginti, marinuoti. Didesnės šalnos pakanda ir bulvienojus, todėl juos nupjauname ir kasame bulves. Pradėjusios pūti bulvės netinka nei sėklai, nei maistui. Bulves geriausia laikyti nešiltame rūsyje. Jeigu rūsiuose žiemą sausa ir šilta, bulves galima laikyti kaupuose, tranšėjose arba specialiai įrengtose duobėse. Rūsiuose geriausia laikyti į dėžes supiltas bulves.
Taip laikomos bulvės nepūva. Kaupuose, tranšėjose ar duobėse laikomos bulvės pilamos nestoru sluoksniu. Nukastų bulvių iškart į sandėlius nepilkime. Palaikykime jas 12–15 dienų aukštesnėje temperatūroje. Tuomet užgyja kasant padarytos žaizdos, gumbai pasiruošia ramybės periodui.
Mėnesio pabaigoje pradedame kasti morkas, burokėlius, kitas šakniavaisines daržoves. Pradėję formuoti galvutes, žiediniai kopūstai iškasami ir baigiami auginti inspektuose arba šiltnamiuose. Polietileniniuose šiltnamiuose auginamos žieminės daržovės. Jeigu jų nesėjome, šiltnamius tvarkome ir ruošiame žiemai.
Nuimame susidėvėjusią plėvelę, atskiriame sveikus gabalus, kuriuos dar galima panaudoti. Rugsėjo mėnesį arba anksti pavasarį patariama padalinti ir pasodinti rabarbarų krūmelius. Dalindami rabarbarus, aštriu kastuvu ar peiliu padalinkite rabarbarų šaknynus į kelias dalis. Kiekviena padalinta rabarbarų dalis turi turėti po akutę ir kelias šaknis. Prieš sodindami padalintus rabarbarus, į sodinimo duobutes suberkite komposto ir daržo žemės mišinį (santykiu 10: 2).
Antroje rugsėjo mėnesio pusėje (likus 5–6 savaitėms iki šalčių) patariama sodinti česnakus. Rudenį česnakų skilteles patariama sodinti kas 5–8 cm, tarp eilių paliekant 40–80 cm tarpus 5–8 cm gylyje. Pasodintas česnakų skilteles, kad jos neiššaltų, užberkite 2–3 cm durpių ar daržo žemių sluoksniu.
Šiltnamiuose
Šildomuose šiltnamiuose auginame pomidorus, žalumynines daržoves. Nuimdami šakniavaisines daržoves, atrenkame tipingus tai veislei, gražiausius ir sveikiausius, neperdidelius šakniavaisius ir laikome juos pasodams. Atrenkame sėkloms gražesnius agurkus, pomidorus ir kitas vaisines daržoves. Hibridinių daržovių panaudojamos nevienodos tėvinės veislės, dažniausiai auginamos tik sėklininkystės tikslams.
Nuėmę daržovių derlių, perkasame ar suariame žemę. Pieš tai išrauname visas sėklines piktžoles, kad neišplatintumėme jų sėklos. Šakniastiebines, šakniaatžalines ir kitas vegetatyviniu būdu besidauginančias piktžoles išrenkame, perkasdami arimą tręšiame organinėmis ir mineralinėmis kalio bei fosforo trąšomis. Mėšlu iš rudens tręšiame kopūstams, agurkams, bulvėms skirtą žemępo 40–80 kg/10 m2. Jeigu dirva yra rūgšti ar vidutinio rūgštumo, galime ją kalkinti prieš apariant. Surenkame vijoklinių pupelių atramas, pomidorų kuoliukus, padedame jas kitam sezonui. Perkasame kompostą.
Rūpinamės gėlynais
Rugsėjo mėnesį patogiausias laikas seniems gėlynams tvarkyti ir naujiems įrengti. Daugiametės gėlės vienoje vietoje auga 5–6 metus, todėl ilgai augančius šluotelinius flioksus, astilbes, monardas geriau persodinti. Senesni augalai silpniau žydi, o monardos ilgai auginamos vienoje vietoje ima nykti. Neturint galimybių persodinti, reikia, nupjovus antžemines dalis, minėtas gėles pamulčiuoti durpėmis, arba jų kerelius užpilti 5 cm žemių sluoksniu, nes ilgai augdami jų kereliai tarytum iškyla į paviršių.
Ruošiant gėlyną arba jį rekonstruojant nereikia vėluoti, nes per vėlai persodinti augalai nespėja įsišaknyti ir jautresni gali iššalti. Pastaruoju metu dažnas žavisi retomis spygliuočių formomis. Iš jų daromi deriniai arba žemaūgės spygliuočių rūšys derinamos su daugiametėmis gėlėmis. Planuodami spygliuočių grupes soduose, gerai apgalvokime jų aukščius ir augimo greitį, nuo to priklausys sodinimo atstumai ir vieta tarp atskirų rūšių.
Tokioms grupėms geriau tinka lėtai augančios ir žemaūgės rūšys ir formos. Dažniausiai sodinami kadagiai, įvairios formos tujos, puskiparisiai. Kartais deramai įkomponuojama kalninė pušis. Akcentas gali būti dygioji eglė. Perkrauti sodų plotų medžiais neverta.
Šį mėnesį toliau renkamos vienmečių ir daugiamečių gėlių sėklos.
Nepamirškime laiku iškasti gumbinių begonijų. Tai reikia padaryti prieš stipresnes šalnas. Stiebai nupjaunami aukščiau gumbo apie 5–6 cm. Gumbai truputį padžiovinami ir nuvalomi. Žiemai sudedami į dėžutes, sluoksniuojant su durpėmis, laikomi 5–8°C patalpoje.
Kartais gumbines begonijas tenka kasti ne visai subrendusias, tuomet jos susodinamos į dėžes ir jose baigia vegetaciją. Po to gumbai iškasami, kelias dienas džiovinami ir nuvalomi. Rugsėjo pabaigoje būtina pasodinti narcizus, jacintus, nes vėliau pasodinti nespėja įsišaknyti, sunkiau žiemoja. Laikas sodinti leukoją, margutes, dekoratyvinius česnakus, ankstyvąsias tulpes.
Nevėluokime sodinti margučių, jos anksti išleidžia šaknis, kurios sodinant sužalojamos, dėl to augalai sunkiau prigyja ir skurdžiau auga. Neužmirškime iškasti tigridijų, jos mūsų klimato sąlygomis lauke nežiemoja. Tigridija iškasama vėliau kartu su lapais ir žemėmis. Lapams nudžiūvus, svogūnai atsargiai nuvalomi, neatskiriant nuo jų smulkių svogūnėlių ir iki pavasario laikomi smėlyje 3–5 °C. Vaikučiai atskiriami nuo motininio augalo prieš pat sodinimą.
Alstremerijos dažniausiai auginamos šiltnamyje, vienoje vietoje jos auginamos dvejus metus. Persodinama rugsėjo–spalio mėnesiais. Šakniagumbiai atsargiai iškasami ir dalijami taip, kad turėtų po 2–3 akutes. Sodinama po 2–3 į 1 m2. Šaknies kaklelis pridengiamas 5 cm žemės sluoksniu. Kol augalai įsišaknija, temperatūra šiltnamyje turi būti 16–18 °C. Laistoma saikingai šiltu vandeniu.
Alstremerijas galima auginti ir lauke, tačiau jas reikia labai kruopščiai pridengti, saugoti, kad rugsėjo mėnesįnepakenktų stipresnės šalnos. Šaltomis žiemomis gali iššalti.
Daugiamečių gėlių antžeminės dalys nupjaunamos, gėlynai išvalomi, vilkdalgiai pamulčiuojami durpėmis, nes apsinuoginę šakniastiebiai gali pašalti ir augalai silpnai žydės.
Rugsėjo antroje pusėje sodinamos rožės.
