O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pažymi, kad, renkantis fermentinį sūrį, reikėtų atkreipti dėmesį į kokybės ir kainos santykį. Norinčius pajusti sūrio teikiamas gerąsias savybes maisto technologai kviečia pasigaminti vištienos, įdarytos špinatais bei fermentiniu sūriu.
Maistinė vertė priklauso nuo gamyboje naudotos pieno rūšies
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad fermentinių sūrių įvairovė – labai didelė, tačiau yra vienas komponentas, kuris juos visus vienija:
„Visi fermentiniai sūriai – įvairios laiko trukmės brandinti pieno produktai: nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Visumoje tai yra produktas, kurio sudėtis gali skirtis, priklausomai nuo pieno rūšies (karvių, avių, ožkų), kuri buvo naudojama.
Pavyzdžiui, yra straipsnių, kuriuose aprašyta, kad Alpių karvių pieno sūris gali būti turtingas omega-3 polinesočiomis riebalų rūgštimis. Bendrai, įprastiniam vartojimui galima naudoti vidutinio riebumo sūrį.“
Fermentinis sūris gerai žinomas dėl to, kad tai – ne tik puikaus skonio produktas, bet ir lengvai įsisavinamo baltymo šaltinis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Priklausomai nuo naudoto pieno riebumo ir gamybos technologijos, sūrio riebumas gali varijuoti nuo lieso iki labai riebaus.
Turint mintyje, kad tai – gyvūninės kilmės riebalai, kuriuose yra sočiųjų riebalų rūgščių, tai asmenys, sergantys širdies kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar nutukimu, turėtų kasdieniniam vartojimui rinktis liesesnį sūrį arba ženkliai mažesnį jo kiekį“, – įspėja dr. E. Gavelienė.
Sveikatai palankių medžiagų gausa
Gydytoja dietologė pažymi, kad fermentiniame sūryje randama daug žmogaus organizmui reikalingų medžiagų:
„Tokiame sūryje angliavandenių praktiškai nėra, randami tik pieno cukraus, laktozės pėdsakai. Taip pat jame gausu mikroelementų: kalcio, fosforo, kurių santykis – labai geras. O sūrio baltymai plonojoje žarnoje suskaidomi peptidų ir aminorūgščių, kurios dar labiau palengvina kalcio įsisavinimą per nuo vitamino D ir fosfatų priklausomą aktyvią transportavimo sistemą.
Skaičiuojama, kad net 90 proc. sūryje esančio kalcio yra įsisavinama. Todėl kalcis neturi galimybės formuoti žarnyne kietųjų komponentų – akmenų, kurie gali trikdyti žarnyno veiklą. Be to, šiuose sūriuose yra ir magnio, šiek tiek geležies, vitamino A bei vitamino B12.“
Be to, fermentinis sūris, kaip ir visi fermentuoti produktai, yra probiotikų – gerųjų žarnyno bakterijų – šaltinis. Dėl šios savybės kai kurie tyrėjai net linkę priskirti šį sūrį prie funkcinio maisto.
„Bakterijos, esančios sūryje, saugo žarnyną ir yra sveikatai palankus maisto komponentas. Vis dėlto, jei norime tikrai sveikatai palankiausio fermentinio sūrio, reikėtų rinktis tokį, kuris savo sudėtyje turi mažiausiai druskos ir yra mažesnio riebumo procento“, – pataria ekspertė.
Normos rekomendacijos skiriasi nuo šalies
Dr. E. Gavelienė priduria, kad norint į savo mitybos racioną įtraukti sveikatai palankiausią fermentinio sūrio kiekį, reikėtų atsižvelgti į savo šalies sveikatos specialistų siūlomas rekomendacijas:
„Kiekvienos šalies mitybos rekomendacijose būna išskirta eilutė, nurodanti pieno produktų suvartojimo normą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje rekomenduojama pieno produktų valgyti du kartus per dieną, vieną porciją įvardijant kaip 150 ml pieno arba 30 g sūrio.
O lietuviškoje rekomendacijoje nurodytos 2–3 porcijos pieno produktų, kur viena porcija – 1 stiklinė pieno arba 40 g sūrio. Remiantis tokiomis rekomendacijomis, galima dėlioti savo kasdienį mitybos planą. Jeigu kažkurią dieną valgome porciją varškės, tai sūris turėtų keliauti į kitos dienos racioną.“
Sveikatai palankios mitybos konsultantė atkreipia dėmesį ir į vieną lenkų mokslininkų 2022 m. atliktą tyrimą.
„Mokslinio žurnalo „Nutrients“ publikuotame straipsnyje pateikiamos išvados, kuriose teigiama, kad asmenys, valgantys fermentinio sūrio, yra linkę rinktis sveikatai palankesnį kitą maistą. Taip pat pastebėta, kad žmonės, kurie, lyginant su kitais, valgo sūrį kasdien, po maždaug vieną porciją, rečiau serga kardiovaskulinėmis ligomis, turi sveikesnius dantis ir stipresnį imunitetą.
Čia reikėtų pridurti, kad Lenkijoje rekomenduojama pieno produktų suvartojimo norma labai panaši kaip ir Lietuvoje: 2–3 pieno produktų porcijos per dieną, o konkrečiai sūrio porcija yra 40 g per dieną, tačiau ne kasdien“, – aktualiais rezultatais dalijasi gydytoja dietologė.
Kaip išsirinkti aukštos kokybės fermentinį sūrį?
Minėto prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva išskiria pagrindinius kriterijus, kuriuos reikėtų turėti mintyje, renkantis fermentinį sūrį:
„Pagrindiniai faktoriai, kurie identifikuoja, jog su sūriu kažkas negerai, tai labai aiškus kartumas, aitrumas, rūgštumas, per didelis sūrumas ar blogas kvapas.
Vis dėlto, tai negaliotų kai kuriems brandintiems ar pelėsiniams sūriams, turintiems specifinį kvapą, į kurį reikėtų atsižvelgti. Fermentinis sūris turi vientisą, gelsvą spalvą, priklausomai nuo naudojamo pieno rūšies, pridėtinių ingridientų, brandinimo laiko.“
Sūrį rekomenduojama laikyti šaldytuve, kurio vidurinės šaldytuvo lentynėles temperatūra nedidesnė nei 5 °C bei vengti kontakto su galine sienele, nes vėsi temperatūra sulėtina medžiagų apykaitą ir sūryje esantys mikroorganizmai dauginasi lėčiau.
„Taip pat kiekvieną sūrio rūšį rekomenduojama tinkamai individualiai įpakuoti. Namų sąlygomis reikėtų sūrį laikyti maistinėje plėvelėje ir nepamiršti padaryti kelių skylučių, kad sūris galėtų kvėpuoti“, – pasakoja O. Suchočeva.
Komercijos operacijų vadovė teigia, kad nors Lietuvoje populiarėja sūrio kultūra ir lentynose atsiranda vis daugiau įdomesnių pasiūlymų, lietuviai yra ištikimi fermentiniam sūriui.
Kulinarijos technologai kviečia išbandyti fermentiniu sūriu ir špinatais įdarytą vištienos krūtinėlės receptą, kuris patiks tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.
Vištienos krūtinėlė, įdaryta fermentiniu sūriu ir špinatais
Įdarytai vištienai reikės: 4 vištienos krūtinėlių be kaulų ir odos; 1 puodelio šviežių špinatų lapų; 1/2 puodelio sutarkuoto fermentinio sūrio; 2 skiltelių smulkinto česnako; 1 valgomojo šaukšto alyvuogių aliejaus; druskos ir pipirų pagal skonį.
Paruošimas:
1. Įkaitinkite orkaitę iki 190 °C.
2. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ant vidutinės ugnies. Sudėkite smulkintą česnaką ir minutę pakepinkite, kol jis taps kvapnus.
3. Į keptuvę suberkite smulkintus špinatus ir kepkite maždaug 2–3 minutes. Nuimkite nuo ugnies ir leiskite šiek tiek atvėsti.
4. Kiekvienoje vištienos krūtinėlėje aštriu peiliu padarykite kišenėlę: išilgai vienos pusės horizontaliai įpjaukite įpjovą, stengdamiesi neprapjauti iki galo.
5. Kiekvieną vištienos krūtinėlę įdarykite virtų špinatų ir tarkuoto fermentinio sūrio mišiniu. Kad įdaras išliktų nepažeistas, angą sutvirtinkite dantų krapštukais arba suriškite virvele.
6. Įdarytas vištienos krūtinėles pagardinkite druska ir pipirais.
7. Toje pačioje keptuvėje, kurioje kepėte špinatus, apkepkite įdarytas vištienos krūtinėles maždaug po 2 minutes iš kiekvienos pusės, kol jos įgaus aukso spalvos plutelę.
8. Perkelkite keptuvę į įkaitintą orkaitę ir kepkite vištieną 20–25 min. arba kol vištiena iškeps ir viduryje nebebus rausva. Prieš patiekdami išimkite dantų krapštukus arba virvelę. Skanaus!
