Laidos dalyviai svečiavosi Irmos ir Egidijaus Kučinskų, uogų ir daržovių auginimo bei perdirbimo ūkyje, įsikūrusiame Utenos rajone bei aprodė jų laistymo sistemą.
Reikalingas talpinis rezervuaras
A. Klunduk apžiūrėjęs Kučinskų ūkio laistymo sistemą teigė, jog ji yra tinkama, nes yra siurblys, filtras, trąšų dozavimo mazgas, lašelinė laistymo sistema su kapiliarinio laistymo sistema. Tačiau atsiranda problemų dėl vandens kokybės. Vandens kokybė daro įtaką ne tik augalams, bet ir laistymo įrangai.
„Jei vandens šaltinis yra gręžinys, jis kaip taisyklė turi labai daug geležies ir kalkių. Tai daro įtaką laistymo įrangos efektyvumui, kaip ji dirba ir kaip gali dirbti.
Tokios įrangos specifika yra tai, kad turi labai mažą praėjimą. Tam, kad ji dozuotų vandenį, yra padarytas specialus labirintas, kuris nuo kalkių ir geležies užsineša“, – pasakoja specialistas.
Eksperto teigimu, reikia, kad vanduo iš gręžinio patektų į talpinį rezervuarą. Kučinskai savo ūkyje yra įsirengę konteinerį, o tai nėra blogas sprendimas.
Tačiau šis rezervuaras praleidžia saulės spindulius, o ten, kur patenka saulė – vyksta biologinis gyvenimas, atsiranda papildomi biologiniai nešvarumai, o mechaniniai nešvarumai keliauja į laistymo įrangą, į kapiliarus ir tada filtrą reikia dažnai valyti.
„Filtrą reikia dažnai valyti, nes kitu atveju laistymo sistemos darbas bus neefektyvus. Filtras taip pat nėra stebuklingas ir pilnai vandens išvalyti negali. Jis praleidžia tam tikrą kiekį mikrodumblių.
Teoriškai, tas mikrodumblas, kuris praeina pro filtrą, nėra pavojingas kapiliarui, bet kadangi laistymo sistema susideda iš daug sujungimų, ten kaupiasi mikrodumblas ir jis akumuliuojasi į didesnius gabaliukus, o tada tampa pavojingu kapiliarams ir juos užkemša“, – tikina A. Klunduk.
Talpos apsauga nuo mikroorganizmų
Taigi, kaip apsaugoti talpą nuo mikroorganizmų siautėjimo? Specialisto teigimu, geriausias būdas yra apdengti talpą nuo saulės spindulių, kad jie nepraeitų, o tada viskas bus apsaugota ir nebus biologinio gyvenimo.
Iš gręžinio vandenį galima leisti į balą ir tada jį paimti iš balos tiesiai į sistemą, tačiau tuomet kyla pavojus, kad galima prarasti daug vandens, jei vanduo nukeliauja kažkur į apačią.
Bet, tai yra natūralus tvenkinys, o vanduo tvenkinyje atsilaisvina nuo geležies ir kalkių, vanduo sušyla, tampa gyvu ir stabilizuojasi. Toks vanduo yra žymiai geresnis augalams bei laistymo įrangai.
„Iš tvenkinio vanduo atkeliauja maždaug nuo plius 8–10 laipsnių, tačiau augalams toks vanduo yra per šaltas ir jie patiria stresą“, – aiškina specialistas.
E. Kučinskas jam paantrina, papasakodamas, jog pavasarį laistydamas braškes jis pastebėjo, kad jos gavo šoką dėl šalto vandens, nes jų lapai nulinko. Dėl streso augalus gali užpulti ligos, nes jie tampa neatsparūs ir silpni.
A. Klunduk pataria pastatyti antrą filtrą už trąšų dozatoriaus, nes yra didelis pavojus, kad trąšų dozatorius gali patraukti ne iki galo praskiestas trąšas, su nuosėdomis. Taip pat dozatorius gali paleisti tokias mikrodaleles, kurios bus pavojingos kapiliarinei sistemai.
„Todėl patartina, kad būtų du filtrai. Žinoma, tobulinimui ribų nėra. Tam, kad palengvintume filtro valymą, rekomenduoju smėlio filtrus, kurie dirba efektyviau ir mažiau kemšasi, palyginus su diskiniais filtrais.
Nieko išjunginėti nereikia, galime filtrą valyti neišjungdami laistymo sistemos. Yra keturi kranai: du uždaryti ir du atidaryti. Prasivalo purvinas vanduo ir jis iškeliauja ten, kur jam reikia“, – A. Klunduk.
Daugiau patarimų apie tai, kaip įsirengti šiltnamio laistymo sistemą žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Svajonių ūkis“ žiūrėkite šeštadieniais 9.00 val. per TV3.
