Kosmetikė, veido masažų terapeutė ir veido mankštų trenerė Viktorija Baltramiejūnienė patikina, jog prasidėjęs šildymo sezonas turi įtakos mūsų veido odos būklei ir pataria, kokias priemones įtraukti į kosmetinę bei kaip natūraliais būdais padėti stresą patiriančiai odai.
Išsausėjusį orą išduoda ne tik oda
Įjungus radiatorius, oro kokybė namuose suprastėja, o sušildytus namus retai vėdiname – norisi mėgautis šiluma, tad langus praveriame vis rečiau.
„Pirmas dalykas, kad išsausinamas oras, nepriklauso nuo šildymo tipo – ar mes šildomės senoviniais radiatoriais, kurie tiesiog išdegina orą, ar mes šildomės kitokiais būdais, vis vien oro drėgmė yra gerokai sumažėjusi ir tą kiekvienas gali patikrinti pats, įsigijęs labai nebrangų oro drėgmės matuoklį. Bet staigiai ir drastiškai prasidėjus šildymo sezonui, oro drėgmė nuo normalios 60-70 procentų krenta žemiau 50-ies“, – aiškino specialistė.
Kad oro kokybė yra suprastėjusi ir joje vis mažiau drėgmės, išduoda ir mūsų oda. Pirmiausia, atviros gleivinės vietos – nosis, burna ir akys. Dažnai po nakties jaučiate, kad jūsų nosis išsausėjusi, tarsi sulipusi, o lūpos sausos ar akys tapo jautresnės? Tai reiškia, jog drėgmės yra per mažai.
„Antras rodiklis, žinoma, taktilinis – pats žmogus, prausdamasis ar tepdamasis kremą, prisiliesdamas prie odos jaučia, kad ji yra sausesnė.
Trečias požymis, kai jau pati oda signalizuoja ir tai gali būti nemalonūs pojūčiai, tempimo jausmas, jautrumas, tarsi odos niežėjimas. Taip pati oda kaip organas sako, kad privalome jai padėti“, – kalbėjo V. Baltramiejūnienė.
Pastebėjus odos būklės pablogėjimą artėjant šaltajam sezonui ir įjungus šildymą, pirmiausia skirkite laiko ir ramiai prisiminkite, kaip oda panašiu metu bent tris metus iš eilės reagavo į pokyčius:
„Mums reikia prisiminti, kas būdinga kiekvienais metais mūsų odai ir tada ateina nusiraminimas, kad tai nėra kažkokia naujiena. Tuomet reikia prisiminti, ką mes darydavome ir kaip mes išeidavome iš tos situacijos. Reikia pripažinti, kad tiek organizmui perėjimas nuo šiltojo sezono prie šaltojo, tiek odai tai yra stresas ir kaip mūsų oda tris metus iš eilės susitvarkydavo su tuo stresu.“
Lauke – apsauga, namuose – drėkinimas
Kosmetikė ragina neišsigąsti pastebėjus odos pokyčius – tai yra normali reakcija į besikeičiančias sąlygas. Vis dėlto, jeigu bent trejus metus niekaip nepadėjote odai tvarkytis su stresu, o šiemet norite kažką keisti, vertėtų peržiūrėti visas odos priežiūros priemones.
V. Baltramiejūnienė pabrėžia, jog, nors atėjus vėsesniems orams, lauke būtina odos apsauga, namuose ji nėra reikalinga ir turėtų būti nuvaloma grįžus į patalpas ir į pagalbą pasitelkiami drėkinantys produktai.
„Lauke yra riebalai ir apsauga, namuose yra vanduo ir drėgmė, mes neturime to maišyti. Tai reiškia, kad aš atėjau į namus, esu ten, kur sausas ir šiltas oras, tuomet turi įsijungti jungtukas, kad viskas – atėjau į sausrą. Mes viską nuvalome namuose, kas turi savyje riebalo, nusivalyti visus makiažus, jeigu makiažas riebalų pagrindu, jeigu buvo riebus kremas, namuose mums jis nereikalingas, mes jį nusivalome ir namuose naudojame viską, kas turi drėkinimo funkciją“, – pataria pašnekovė.
Pirmiausia V. Baltramiejūnienė pataria įsigyti oro drėkintuvą – jų pasirinkimas yra didelis ir tai yra būtina investicija. Vis dėlto, jeigu to negalite padaryti, veidą drėkinkite mechaniškai, tam puikiai tiks hidrolatai arba geros kokybės vanduo, dulksnos:
„Jūs sau įsivedate taisyklę, kad jūs purškiatės vieną kartą į valandą. Mums reikia komfortiškai adaptuoti odą, komfortiška adaptacija – pagalba neišsausėti, prisitaikyti, išeiti iš streso. Mechaninis purškimas, odos priežiūros priemonės su vandeniu – arba kremas, arba serumas būtinai.“
Rekomenduoja išbandyti namines veido kaukes
Pastebėjus, kad oda sausėja ir mechaninis purškimas nepadeda, galite į pagalbą pasitelkti namines veido kaukes, kurios padės odai atsigauti, ją suminkštins ir pamaitins. Specialistė pataria pasidaryti kaukę su grietinėle, gerai prinokusiu bananu ir ciberžole, viską sumaišyti iki grietinės konsistencijos, užtepti ant veido ir palaikyti 15-30 minučių. Galima daryti ir kursą, tokią kaukę naudoti 2-3 kartus per savaitę.
„Jeigu yra alergija bananams, paimkite prinokusį avokadą. Mums reikia tokio vaisiaus ar daržovės, kuris savyje turėtų muilingumo ir būtų arba gelio konsistencijos, arba turėtų riebumo, kad tai nebūtų vandeningas vaisius ar daržovė“, – kokias natūralias priemones rinktis vardija V. Baltramiejūnienė.
Vietoj naminių priemonių galima rinktis ir kremus su urea – šlapalu, tinkamiausias yra 5 proc. Tokį kremą vertėtų ne tik tepti ant odos, bet ir pasidaryti kaukę, užtepant pakankamai storą sluoksnį, kad jis neišdžiūtų ir neišgaruotų bei taip pat palaikyti iki pusės valandos.
Tačiau jokiu būdu neatsisakykite veido prausiklių – jie būtini, o jeigu nusiprausę veidą jaučiate tempimą ilgiau nei 2 minutes, problema yra ne sausas oras, o odos priežiūros priemonė. Tokiu atveju ją reikėtų keisti ir rasti tokią, kuri būtų tinkama.
„Mes iš dviejų blogybių renkamės tą, kuri mažesnė, mes streso būklėje vis tiek turime palaikyti odos gyvavimą ir jos funkcijas. Prausimasis yra bazinė priežiūra ir šioje vietoje nebūčiau linkusi jos drastiškai koreguoti, todėl, kad jeigu mes prausiamės mažiau, mes turime didesnę tikimybę užkimšti poras, didesnė nešvarumo ir uždegimo rizika.
Naudoti toliau odos priežiūros kosmetiką nenusiprausus, pavyzdžiui, aš nesiprausiau, bet tepuosi kremu ir serumu, mano giliu įsitikinimu, tai yra netinkama ir negerai. Kai yra naudojama priežiūra, reikia pradėti nuo prausimosi“, – aiškino kosmetikė.
Svarbu vartoti skysčius ir atkreipti dėmesį į mitybą
Pašnekovė pastebi, kad didžiausia klaida, kurią daro žmonės – pamiršta gerti vandenį, kuris sveikai odai yra būtinas. Vien drėkinimo iš išorės neužteks, būtina vartoti pakankamai skysčių ir gerti ne arbatas, o gryną, švarų vandenį.
V. Baltramiejūnienė pastebi ir tai, jog mums, lietuviams, gyvenantiems šiauriau, visus metus trūksta įvairių vitaminų ir mikroelementų, todėl vertėtų prižiūrėti ir savo mitybą:
„Privalu ne tik dėl odos, bet dėl viso organizmo – kuo daugiau ląstelienos, sezoninių vaisių ir daržovių. Taip pat mums yra privalu gauti visą spektrą mikroelementų, tuomet mums reikėtų nevengti riebios žuvies – lašišos, skumbrės, tiek nevengti riešutų ir riebesnės mėsos – tuomet mes tikrai gauname mikroelementų, kurie reikalingi tiek organizmui, tiek odai.
Tie, kas nemėgsta išvardintų produktų, turėtų ant patiekalų užsipilti bent vieną ar du arbatinius šaukštelius mėgstamo aliejaus. Reikia valgyti riebiau, valgyti sezoniškai – visus moliūgus po Helovino suvalgyti, visos močiučių bulvės turi būti suvalgytos, morkos turi privalomai būti ant stalo tiek šviežios, tiek gaminamos, obuoliai kiekvieną dieną, mažiausiai po du. Tai yra tas režimas, kurie bent kiek atstos vitaminų poreikį, tačiau reikia prisiminti, kad oda bus paskutinis organas, kuris gaus tai, ką jūs suvartojate su maistu.“
