Vienu ankstyviausių ir mistiškiausių Renesanso statinių pilis apibūdinama ją pristatančioje Ukmergės muziejaus interneto svetainėje. Dėl pirmo teiginio tarsi viskas ir aišku – pilį XVI a. pradžioje pastatė Gabrielius Daumantas-Siesickis, kitas prašosi platesnio paaiškinimo.
Grindų plytelių kelionė verta istorinio romano
„Kartais Siesikų pilis vadinama dvaru, bet tai nėra visai tikslu, nes dvaras yra ūkinis vienetas, turintis žemės, žmonių ir gaminantis žemės ūkio produkciją. Pilis – tai įtvirtintas pastatas. Ir matome – prie Siesikų pilies buvo du gynybiniai bokšteliai, iš kurių išliko tik vienas, jos gynybą iš trijų pusių stiprino iškasti grioviai, iš ketvirtos saugojo ežeras. O dėl jos amžiaus – taip, ji viena seniausių renesansinių pilių Lietuvoje, Panemunės pilys šimtmečiu jaunesnės“, – pasakojo pilies administratorius–edukatorius Audrys Matulaitis.
Lietuvoje apskritai išsaugota ne tiek jau daug Renesanso laikotarpio pastatų, o pilis ypač vertinga, nes išlikusi jos planinė struktūra, autentiškos XVI–XVII a. sienos.
„Iš dalies išliko ir labai originali pilies sieninė XVII a. pirmos pusės tapyba – Lietuvoje daugiau tokios pasaulietinės tapybos neturime. Ji atitinka Vakarų madas, vaizduojamas dvylikos mėnesių žmogaus darbų ciklas, naudojami mitologiniai motyvai, remiamasi Ovidijaus „Metamorfozių“ siužetais“, – komentavo pilies išskirtinumą A. Matulaitis.
Lankytojai turėtų atkreipti dėmesį ir į pilies grindų plyteles. Pasak pašnekovo, kai kurios iš jų ypatingai retos formos, daugiau tokių nėra nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. Panašių galima aptikti tik Vengrijoje, Rumunijoje. Koks kelias jas atvedė į Siesikus – dabar jau sunku pasakyti. Negana to, plytelės originaliai dekoruotos štampuku.
„Tas dekoravimas būdingas VIII a. frankų karalystės dirbiniams. Gal per Skandinaviją, per vikingus, vėliau ir kuršius jos pasiekė Siesikus. Siužetas, vertas istorinio romano“, – siūlo idėją istorinių romanų autoriams Siesikų pilies administratorius.
Mįslingi žiemos ir vasaros saulėgrįžų reginiai
O kaipgi su ta mistika?
„Na, pavyzdžiui, antrame pilies aukšte langai ir durys įrengti taip, kad per žiemos ir vasaros saulėgrįžas galima stebėti labai įdomų, neeilinį reginį: per žiemos saulėgrįžą vidurdienyje saulės spindulys pasirodo tiesiai ties koplyčios durimis; per vasaros saulėgrįžą prieš pat saulėlydį dešimčiai minučių ant įėjimo į didžiąją menę durų nusidriekia purpurinis spindulys. Kyla mintis, kad tai nėra atsitiktinumas, kad langai ir durys specialiai taip išdėstyti. Panašūs dalykai šventyklose žinomi jau nuo antikos laikų, populiarūs jie buvo Italijos bažnyčiose. O čia kalbame ne apie šventovę, o apie gyvenamąjį pastatą. Tad šios visos aplinkybės leidžia vadinti pilį mistine“, – praskleidė paslapčių skraistę A. Matulaitis.
Įspūdinga istorija ir mistinės paslaptys vilioja į Siesikų pilį lankytojus. Praėjusią vasarą pasitaikydavo dienų, kai į pilį užsukdavo po šešias ekskursijas. Tikimasi, kad jų bus galima priimti daugiau, kai bus baigti tvarkybos darbai.
Siekiama atkurti Renesanso laikų pilį
XVI a. G. Daumanto-Siesickio statyta pilis labai nukentėjo 1704 m. – rūmus nusiaubė ir padegė švedų kariuomenė. Po Mykolo Daumanto-Siesickio mirties 1713 m. Siesikų pilis, kaip Marijonos Siesickaitės kraitis, atiteko kunigaikščiui Mykolui Antanui Radvilai, o 1745 m. ją nusipirko Konstantinas Daugėla. Kaip Daugėlų giminės nuosavybė jis išliko iki 1940 m. 1820–1845 m. pilis buvo atnaujinta pagal Dominyko Daugėlos projektą, ji įgavo klasicistinių bruožų.
Sovietiniais metais Siesikų pilyje veikė septynmetė mokykla, vėliau įsikūrė Daugailių tarybinio ūkio kontora, buvo kino salė, įrengti keli butai ūkio darbuotojams. 2018 m. pilis perduota Ukmergės rajono savivaldybės administracijai, dabar čia veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus filialas.
Šiuo metu pagrindinis pilies pastatas toliau restauruojamas – siekiama kiek įmanoma sugrąžinti Renesanso stilių, tūrius ir planą. Restauravimo darbus prižiūri architektė Gražina Kirdeikienė, kuri tyrinėja pilį jau apie 30 metų.
Pirmame aukšte tvarkybos darbai jau baigti, dabar tvarkomas antras aukštas. Šiais metais bus pagaminti ir sustatyti langai, įrengtos lubos, restauruoti du židiniai, kitais metais bus dažomos sienos, baigtos gaminti grindų plytelės.
„Iššūkiu tapo užduotis rasti, kas apsiimtų rankomis pagaminti kelių skirtingų tipų plyteles beveik 500 kv. metrų ploto grindims. Nelabai kas nori imtis tokio darbo”, – pasakojo A. Matulaitis.
Pilies tvarkybos darbai finansuojami Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021-2023 m. programos ir valdytojo lėšomis.
Pabaigus suplanuotus tvarkybos darbus pilyje ir toliau veiks muziejus, kurio pagrindinis eksponatas bus pati pilis – jos istorija, tapyba. Praeitis atgis dėka vizualizacijų, vyks edukaciniai, kultūros renginiai.
