Likus tik vienam balsavimui dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų, kuriomis siūloma įteisinti žalos atlyginimą, jei pasiskiepijus COVID-19 vakcina ištiktų sunkūs nepageidaujami padariniai, nuspręsta padaryti pertrauką.
Taip nutiko dėl to, kad, nepaisant Sveikatos reikalų komitetas nepritarimo, Seimas minimalia persvara palaimino parlamentarų grupės siūlymą, kurio būtų sudaryta galimybė atlyginti žalą ne tik nuo COVID-19 vakcinų, bet ir kitų kalendorinių skiepų.
Įstatymo pataisas pristatęs konservatorius Linas Slušnys konstatavo, kad įstatymas pritarus šiam siūlymui pasikeitė iš esmės, todėl paprašė pertraukos iki kito posėdžio. O įstatymas Seimo pirmininkės grąžintas svarstyti į komitetą.
Kadangi tą pačią dieną baigėsi ir pratęsta Seimo sesija, greičiausiai šis klausimas iš stalčiaus bus ištrauktas tik pavasarį.
Mato nesąžiningą žaidimą
Vienas siūlymo į žalos atlyginimą įtraukti daugiau skiepų, ne tik skirtus nuo COVID-19, autorių Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis vylėsi, kad pakeistą įstatymą pavyks priimti. Kita vertus, jis įvertino ir galimus valdančiųjų veiksmus, kurie tam galėtų užkirsti kelią.
„Manau, kad, pavyks, nes Seimas prabalsavo ir kito varianto neturi komitetas. Ką aną savaitę padarė Seimo pirmininkė, tai gana grubiai pažeidė Seimo statutą, juolab kad įstatymo projektas nebuvo iškraipytas iš esmės, apie ką jie bandė pasakyti posėdžių salėje, nes išlieka žalos atlyginimas ir nuo COVID-19, ir kartu nuo kalendorinių skiepų. Tai nelabai įsivaizduoju, ką jie gali daryti.
Bet žinant jų tokius nesąžiningus principus, kaip jie dirba pastaruoju metu, manau, kad yra variantas, jog jie gali komitetas registruoti pasiūlymų kitą dalį, tada plenarinių posėdžių salėje atmesti visą projektą. Ir tada jį duoti kitam komitetui patobulinti. Čia matau realią situaciją, kad jie gali šitaip daryti“, – svarstė parlamentaras.
Anot jo, tai, kas nutiko Seime dar praeitą ketvirtadienį, yra „baisi situacija“, esą nesilaikoma valdančiųjų duoto pažado, kad žala bus atlyginta. R. Žemaitaitis dėl to įžvelgė didelę blogybę, neva žmonės tokiu atveju jau pradeda abejoti vakcinos nauda ir jos patikimumu.
„Ypač šiuo metu nereikėtų taip daryti, kaip jie padarė“, – pridūrė jis.
Gali tekti vėl prašyti Vyriausybės išvados
L. Slušnys savo ruožtu tvirtino, kad šis įstatymas tikrai sugrįš, tačiau pritarus R. Žemaitaičio ir kolegų siūlymui jį tenka koreguoti iš esmės.
„Čia kalbama apie visus rutininius skiepus, tad turime labai rimtai pagalvoti, nes čia praktiškai apimami visi skiepai. O jokio chaoso Seime neįvyko, kadangi pats buvau pranešėjas, mano teisė, susivokus, kad įstatymas eina netinkamai ir gali kainuoti labai brangiai biudžetui ir tai yra nepaskaičiuota, teko stabdyti ir perkelti įstatymo svarstymą iš naujo į Sveikatos reikalų komitetą.
Bet įstatymas tikrai atsiras, nes jis neabejotinai gali egzistuoti atskirai nuo privalomo skiepijimo. Jis tiesiog atsiras, bet dabar turėsime pasidėlioti, ar galime išplėsti, nes čia, ko gero, gali reikėtų iš naujo Vyriausybės išvados“, – komentavo jis.
Seimo narys pažymėjo, kad reikia iš naujo paskaičiuoti, kiek turime galimų atvejų prognozuoti ir kokių išlaidų tai pareikalaus.
„Reikia įvertinti, kiek už tokią žalą vidutiniškai, tikėtina, gali teismai priskaičiuoti, kad neįvyktų avarija su biudžetu. Visur mes kalbame apie viešuosius finansus. Tol, kol mes neturime sistemos, kad jeigu įvyko tokia avarija skiepo metu ir mes, kaip valstybė, sakome, kad skiepytis reikia, tai čia yra klausimas, ar valstybė turi kompensuoti. Tačiau gal tada valstybei jau turi kompensuoti kompanija.
Bet čia jau yra atskiras darbas, kadangi tada turime susitarti, ar jie turės draudimus, o tada brangsta produktai. Tai svajoti, kad kažkas ateis nemokamai, to nebus. O toks įstatymo projektas, koks buvo pateiktas Seimui, prie jo galima labai greitai sugrįžti, bet žinau, kad tiek Remigijus Žemaitaitis, tiek kiti nori platesnio įstatymo“, – dėstė jis.
Anot S. Slušnio, apskritai tiek jis neprieštarautų, tiek kolegė Jurgita Sejonienė palaikytų platesnį, visas vakcinas apimantį, įstatymo variantą, tačiau reikia susitarti, kiek, kas ir kada susimokės.
Grįš anksčiau nei pavasarį?
R. Žemaitaitis teigė turįs nuojautą, kad sveikatos komiteto posėdis gali būti sušauktas dar vasario pradžioje.
„Tada jame išsvarsčius paprašyti neeilinės sesijos. Nes jei ta neigiama visuomenės nuomonė rutuliosis toliau, kas buvo paskutiniame posėdyje, tai, manau, tą neeilinę sesiją tikrai turėsime“, – prognozavo jis.
Seimo narys priminė, kad apskritai Konstituciniame teisme svarstymo byla dėl galimybių paso (GP), kuris, jo manymu, iš esmės įtvirtina privalomą skiepijimą, legitimumas.
„Nes jei neturi galimybių paso, neturi galimybės būti visuomenės dalimi, tai netiesiogiai įtvirtintas skiepų privalomumą. O jei taip, tai automatiškai turi atlyginti žalą. Su skiepų kalendoriumi irgi yra analogiškas mechanizmas. Jei valdantieji praloš šią bylą, tokiu atveju žalos atlyginimas neišvengiamas“, – dėstė jis.
L. Slušnys gi teigė nematantis poreikio dėl šio klausimo skelbti neeilinę sesiją.
„Jei dėl to sušauks, tai tą ir svarstysim, nėra ką šnekėti. Bet indikacijų šią akimirką aš nematau. Nes „pralėkė“ vienas įstatymas, ar dabar jis įstatymas labai paskatins skiepijimąsi, kol įsigaliotų ir panašiai, tai jau ir omikronas spės atslūgti“, – svarstė jis.
Turėtų kreiptis per 3 metus
Portalas tv3.lt primena, kad Seime priėmimo stadijoje turėjo būti nuspręsta, kad valstybė žalą COVID-19 vakcinų įsipareigotų atlyginti tada, kai ji nutiktų ne dėl gamintojo kaltės ir nekokybiškų vakcinų padarytos žalos.
Pacientas, turintis teisę į žalos atlyginimą, norėdamas, kad jam būtų kompensuota žala, atsiradusi dėl sunkius padarinius sukėlusios nepageidaujamos reakcijos pasiskiepijus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie vakcinų sukeltą žalą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi kreiptis į komisiją su rašytiniu prašymu dėl vakcinų sukeltos žalos kompensavimo.
Tiesa, norint gauti kompensaciją, medikai turėtų nustatyti, kad sunkūs nepageidaujami reiškiniai sukelti būtent skiepo.
Šimonytė: įstatymas teiktas kovido kontekste
Tačiau Seimas pritarė pataisai, kad galimos žalos atlyginimas būtų taikomas ir daugiau vakcinų.
„Turėtume žvelgti plačiau, ne tik taškiniu būdu. Tą mums ne kartą yra priminę gerbiami konservatoriai, sakydami, kad reikia žiūrėti kompleksiškai ir įvertinti įvairią naudą ir žalą. Manytina, kad tikrai yra tokių atvejų ir yra plačiai nuskambėję tiek teisinėje praktikoje, žiniasklaidoje, kai dėl tam tikros vakcinacijos ir vaikų atžvilgiu buvo tam tikrų padarinių ir Seimas, priimdamas tokį sprendimą, tikriausiai turėtų įvertinti plačiau tą žalą, kuri atsiranda dėl vakcinų, o ne tik dėl vienos kažkurios vakcinų rūšies“, – pristatydama siūlymą kalbėjo darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Dar prie balsavimo pradžią dėl žalos atlyginimo po nepavykusio įteisinti privalomo skiepijimo premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu pažymėjo, kad žalos atlyginimo klausimas atsirado būtent kovido kontekste.
„Šitas papildomas žalos atlyginimas buvo siūlomas numatyti dėl to, kad kai kas iš viešų kalbėtojų ir toliau užsispyrusiai vadaloja terminą „eksperimentinės“, kalbant apie kovido vakcinas, nors jos yra registruotos ir tinkamos naudoti. Tai buvo jūsų, kolegos, pasiūlymas.
Vyriausybė, skirtingai nuo jūsų, kuo jūs Vyriausybę kaltinate, dažniausiai patys darote, geranoriškai įvertino šitą pasiūlymą, pateikė redakcinius patikslinimus ir iš principo tam projektui pritarė, nes taip pat buvo kalbama, kad jeigu jau kurioms nors grupėms būtų numatytas privalomas skiepijimas, tuomet žalos atlyginimo mechanizmas turėtų būti priimtas kartu. Dabar jau privalomąjį skiepijimąsi Seimas palaidojo, jau šitą projektą svarstydamas pradeda svarstyti ne tiktai tai, dėl ko jis buvo įregistruotas, bet ir galvoti dar įvairių paralelinių dalykų“, – kalbėjo ji ir siūlė registruoti atskirą projektą šiam klausimui.
Premjerė paragino baigti apie šį projektą kalbėti kaip apie kovido projektą, mat antraip Vyriausybei jį palaikyti tikrai bus labai sunku.
Portalas tv3.lt primena, kad yra nesutariama ir dėl žalų kompensacijų dydžio. Dabar valstybė tam yra numačiusi itin varganas sumas.
