Plaučių vėžį sukelia tam tikros kenksmingos medžiagos, kurios yra vadinamos kancerogenais. Kancerogenai, kad sukeltų plaučių vėžį, turi būti įkvepiami, o patekę į plaučius jie sąveikauja su kvėpavimo takų ir plaučių ląstelėmis ir jas suvėžina.
Vėžinėms ląstelėms susidarius ir plintant plaučiuose, žmogus pradeda jausti tam tikrus simptomus, tačiau, deja, jie nėra specifiniai ir gali būti priskiriami kitoms ligoms, todėl iškart nustatyti plaučių vėžį yra sudėtinga.
„Kad žmogus kažką pajaustų, turi paeiti tam tikras laiko tarpas. Ląstelių suvėžėjimo pradžios plaučiuose žmogus nejaučia, nes plaučiai neturi skausmo receptorių ir jų neskauda, todėl svarbi plaučių vėžio patikra. Ji reikalinga žmonėms, kurie simptomų nejaučia, bet yra plaučių vėžio rizikos zonoje“, – sako gydytojas M. Žemaitis.
Pasak profesoriaus, beveik visiems žmonėms plaučių vėžio simptomai yra gana vienodi – jie ima kosėti, padūsta, gali atkosėti skreplių, kraujo, gali kūno viduje jausti skausmą.
„Tai yra pirmieji simptomai ir čia yra dar viena didelė problema, nes jie nėra būdingi tik vėžiui. Tokiais pat simptomais gali pasireikšti ir kitos plaučių ligos. Kartais žmonės ir patys gydytojai šiuos simptomus nurašo bronchitui, plaučių uždegimui, tad taip užmaskuotas vėžys gali plisti toliau.
Kai jis pasiekia stadiją, kai paplinta po organizmą, su metastazėmis, tuomet jis dažniausiai ir atrandamas. Pagrindinė žinutė būtų, kad jeigu žmogus turi kažkuriuos iš šitų simptomų ir turi rizikos veiksnių, turėtų nenumoti ranka, o kreiptis į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas turėtų susieti viską į vieną paveikslą ir įtarti, kad tai gali būti plaučių vėžys ir siųsti pas specialistus“, – nurodo jis.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
Pats didžiausias rizikos veiksnys neabejotinai yra rūkymas. Tabako produktuose yra labai daug kancerogenų, kurie indukuoja ląstelių suvėžėjimą.
„Tam, kad vėžinės ląstelės atsirastų, jis gali rūkyti ir pats, ir rūkyti pasyviai – būti aplinkoje, kurioje rūkoma. Kiti rizikos veiksniai yra oro užterštumas, o tai ypač aktualu miestuose, genetinis polinkis, įvairios medžiagos profesinėje aplinkoje, tačiau rūkymas yra pats dažniausias ir rimčiausias rizikos veiksnys. Taip pat labai didelis veiksnys yra žmogaus amžius, nes kuo ilgiau jis rūko, tuo didesnė tikimybė, kad išsivystys plaučių vėžys.
Žmonės nuo 50-55 metų, kurie rūkė ilgą laiką ar rūkė anksčiau, turėtų būti profilaktiškai tiriami dėl plaučių vėžio. Yra moksliškai įrodyta, kad dėl tų radiologinių patikros tyrimų, mirštamumas nuo plaučių vėžio populiacijoje mažėja. Europos sąjungoje dar nėra vieningo sutarimo dėl plaučių vėžio patikros ir yra tik viena šalis – Kroatija – kuri yra įsivedusi nacionalinę plaučių vėžio patikrą. Dabar yra intensyvios diskusijos dėl plaučių vėžio patikros įteisinimo, kokias turime dėl krūties ar gimdos kaklelio vėžio“, – sako gydytojas M. Žemaitis.
Daug diskusijų kelia elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas ar kitos neseniai atsiradusios tradicinių cigarečių alternatyvos. Visgi, nors kol kas nėra mokslinių tyrimų parodančių kiek kenkia šios tradicinių cigarečių alternatyvos, tačiau pirminiai tyrimai rodo, kad jos yra žalingos sveikatai.
„Galima atrasti elektroninių cigarečių paralelę su tradicinėmis cigaretėmis. Praeito šimtmečio pradžioje žmonės pradėjo masiškai rūkyti, net gydytojai skatindavo rūkyti, nes sakydavo, kad tai padeda atsikosėti. Niekas neįtarė, kad tai gali kelti plaučių vėžį. Tik praeito šimtmečio viduryje dideliais epidemiologiniais tyrimai, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, buvo įrodyta, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį. Tai reiškia, kad turėjo praeiti keliasdešimt metų, kad būtų atlikti didžiuliai tyrimai, kad įrodytų, jog rūkymas kenkia. Dabar tai niekam nebekelia abejonių.
Elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas ir visi tie dalykai yra labai šviežias dalykas. Dabar dar nėra didelės apimties ir ilgą laiką apimančių tyrimų, kurie įrodyta, kiek tai kenkia, bet galima pasakyti, kad viskas, kas yra įkvepiama į plaučius, išskyrus gryną orą, kenkia ir sukelia plaučių, kvėpavimo takų pažeidimus. Kol kas negalima pasakyti kokiu laipsniu žalingą poveikį daro elektroninių cigarečių rūkymas, tačiau, kad jis yra vienareikšmiai rodo pirminiai moksliniai tyrimai“, – aiškina gydytojas.
Kam kyla didžiausia plaučių vėžio grėsmė?
Istorija rodo ir tai, kad pradžioje didžioji dalis rūkalių buvo vyrai, todėl daugiausiai plaučių vėžiu jie ir sirgdavo. Deja, tačiau dabar moterys pagal sergamumą plaučių vėžiu mažai beatsilieka.
„Kai rūkyti pradėjo ir moterys, jos taip pat „sėkmingai“ ėmė vytis vyrus ir dabar tiek JAV, tiek Europoje matoma tendencija, kad moterų mirštamumas nuo plaučių vėžio didėja ir vejasi vyrus. Taip pat yra duomenys, kad moterys yra jautresnės šiems kancerogenams“, – nurodo M. Žemaitis.
Plaučių vėžys dažniausiai nustatomas vyresniame amžiuje, tačiau jo tikrai pasitaiko ir jaunesnių žmonių tarpe. Tai priklauso nuo genetinio polinkio. Pasak gydytojo, jeigu žmogus turi genetinį polinkį ir rūko, tada yra nemaža tikimybė, kad jis susirgs plaučių vėžiu. Pavyzdžiui, jeigu tėtis, mama sirgo plaučių vėžiu, tai vaikui galimybė susirgti ta pačia liga išauga 5 kartus.
Visgi kartais tenka išgirsti tokių pasakymų, kad žmogus visą gyvenimą nevartojo alkoholio, nerūkė, sveikai maitinosi, sportavo, tačiau vis tiek susirgo plaučių vėžiu. Gydytojas sako, kad tokiais atvejais nereikia pamiršti, kad rūkymas nėra vienintelis plaučių vėžio veiksnys.
„85-90 procentų plaučių vėžio atvejų nulemia rūkymas. Likę žmonės nėra rūkaliai. Aišku, negalime žinoti, kokia tų žmonių profesinė aplinka, ar jie buvo pasyviai rūkantys, taip pat oro užterštumas didina riziką. Nėra taip, kad vėžys atsiranda iš niekur“, – aiškina jis.
Nors gali atrodyti, kad nuo vėžio apsisaugoti neįmanoma, tačiau gydytojas įvardijo geriausią ginklą prieš jį:
„Jeigu dabar visi žmonės nustotų rūkyti ir daugiau neberūkytų, tokia problema, kaip plaučių vėžio epidemija, išnyktų. Aišku, liktų pavieniai ligos atvejai, bet tokio didelio mirčių kiekio nebebūtų. Plaučių vėžio patikra ir metimas rūkyti būtų pats geriausias ginklas prieš plaučių vėžį“.
Plaučių vėžio gydymas
Nustačius plaučių vėžį, yra 3 gydymo metodai: chirurginis gydymas, spindulinis gydymas ir gydymas vaistais. Idealiausia plaučių vėžį būtų nustatyti kuo anksčiau ir pašalinti jį chirurginiu būdu, tačiau šiuo metu taikomas naujas gydymo būdas yra labai veiksmingas ir rodantis puikius rezultatus:
„Geriausi rezultatai pasiekiami vėžį pašalinus chirurginiu būdu. Jeigu to nebegalima daryti ir vėžys jau yra išplitęs, lieka gydymas spinduliais arba vaistais. Šiuo metu yra labai didelis proveržis gydant vaistais. Istoriškai buvo taikoma chemoterapija, kuri turėjo ribotą veiksmingumą ir didelį toksiškumą.
Šiandien yra nauji gydymo metodai, kurie veikia vėžinius taikinius ląstelėse. Taip pat revoliuciją vėžio gydyme sukėlė imunoterapija, kai vaistai suaktyvina užsnūdusią žmogaus imuninę sistemą ir pačio žmogaus imuninės ląstelės jau naikina vėžines ląsteles ir patys geriausi rezultatai yra pasiekiami šios terapijos metu“, – nurodo gydytojas M. Žemaitis.
