Plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė mirties priežastis –net 16 proc. visų mirčių nuo vėžio. Penkerių metų išgyvenamumas susirgus plaučių vėžiu nėra daug žadantis: išgyvena apie 7 proc. vyrų ir apie 16 proc. moterų.
Taip atsitinka todėl, kad nėra požymių, signalizuojančių apie ankstyvą ligą. Net 80 proc. visų plaučių vėžio atvejų aptinkama jau pažengusių – III ar IV stadijos.
„Priklausomai nuo plaučių vėžio stadijos, jis operuojamas, gydomas spinduline terapija, vaistais. Nors pastaraisiais metais atsirado naujų gerų vaistų, tačiau nėra vieno vaisto ar gydymo metodo, kuris tiktų visiems susirgusiems. Pagal savo savybes plaučių vėžys yra nevienalytis, linkęs plisti pačiuose plaučiuose ir už jų ribų (t. y. metastazuoti).
Išplitusio plaučių vėžio gydymas yra sudėtingas ir ne visuomet sėkmingas. Todėl svarbu tikrintis ir aptikti jį kuo anksčiau, kol gydymas paprastesnis ir daug veiksmingesnis“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila.
Prof. E.Danilos teigimu, pastaraisiais metais pavyko aptikti daugiau ankstyvų atvejų vien profilaktiškai tiriant koronavirusu jau persirgusius pacientus. Kita vertus, daug rizikos grupei priskiriamų gyventojų bijo lankytis sveikatos priežiūros įstaigose.
Reikia atkreipti dėmesį į kosulį, kuris trunka ilgiau
„Labai svarbu žmogų, kuris jaučia kvėpavimo ligos simptomus, iš kurių svarbiausias – lėtinis kosulys, tiesiog nusiųsti pasitikrinti. Tačiau nereikia ir įsibaiminti, kad kosulys, kuris pasireiškia ir dėl įvairių respiracinių virusų, daugelio kitų ligų, jau reiškia plaučių vėžį. Tačiau kitais atvejais jis paprastai praeina per du tris mėnesius, todėl reikia atkreipti dėmesį į kosulį, kuris trunka ilgiau ir nėra jo aiškios priežasties“, – sako prof. E.Danila.
Ligai jau progresavus, pasireiškia ir kiti požymiai, tokie kaip kosėjimas krauju, dusulys, svorio mažėjimas, kaulų skausmas ir kiti. Tačiau tuomet išgyvenamumas jau yra labai menkas, palyginti su pirma stadija, kurią atpažinti patiems praktiškai neįmanoma.
„Plaučiai neturi skausmo receptorių. Tai reiškia, kad iki tam tikro dydžio augantis navikas plaučių audinio viduje nesukelia jokių klinikinių požymių, kuriuos pacientas galėtų pajusti“, – teigia gydytojas.
Kita vertus, dalis plaučių vėžio navikų iš tikrųjų auga bronchų viduje, kurie irgi neturi skausmo receptorių, bet juose yra kosulio receptoriai.
„Tada broncho viduje esantis vėžys jį dirgina ir sukelia kosulį, bet, pavyzdžiui, rūkantys žmonės šį kosulį tiesiog ignoruoja“, – sako prof. E.Danila.
