Kaip išvengti skyrybų, kokie ženklai išduoda apie griūvančią santuoką ir kaip gyventi ilgai ir laimingai – pasakoja psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.
Ženklai, išduodantys sunkumus santuokoje
Kaip pasakoja Sonata, labai daug sudaro partnerių nesuderinamumas bei nesugebėjimas kalbėtis. Jeigu trūksta bendravimo tarpusavyje, abu partneriai emociškai nutolsta ir tada yra sunku surasti bendrą viduriuką.
Pasak psichologės, ženklai, kurie sako, jog santuokoje kažkas negerai, yra dažnai ignoruojami, nes žmonės nenori pripažinti, jog kažkas yra negerai. Jeigu matote, kad bendravimas su partneriu tampa buitinis, paremtas buvimu dėl vaikų arba finansinių reikalų, o santykiai atrodo fiktyvūs, būtina kuo greičiau griebti jautį už ragų ir spręsti problemas kartu.
„Jeigu ilgai būname su tokiu negatyvu viduje, mes pradedame nepatenkinamai žiūrėti į savo partnerį, tada mes principingi, konfliktiški ir pradedame kelionę vienas nuo kito, o ne vienas į kitą. Ir kai mes laiku sau pasakome „Stop, palauk, reikia kažką daryti” , turime daugiau šansų išgelbėti santuoką”, – kalba Sonata.
Svarbu stebėti ne tik jūsų, bet ir partnerio savijautą. Tačiau negalima į tai žiūrėti neigiamai, vertingiau į partnerį reaguoti supratingiau, kad galėtumėte padėti santykiams judėti į priekį.
Ankstyvoje santuokoje, kai derinate savo požiūrius bei iš savo šeimų atėjusius įpročius, svarbu girdėti vienas kitą ir siekti kompromiso. Kiek vėliau, kai partneriai artėja prie vidurio amžiaus krizės, reikia palaikyti vienas kitą, ypač tada, kai partneris nori būti vienas, su draugais, nesiteikia reaguoti į jūsų poreikius.
Kartais reikia objektyvios nuomonės
Kad ir kaip norėtųsi prašyti patarimų iš artimųjų bei draugų, tai nėra tinkamas sprendimas. Kaip pasakoja psichologė: „Problemų su artimaisiais neišspręsi, tą galime padaryti tiktai dviese.
Žmogus iš šeimos bus šališkas, arba vieno pusėj, arba kito pusėj. Tada vienas partneris yra labiau palaikomas, o iš kito pusės yra daugiau reikalaujama. Iš tikrųjų specialistui nei viena pusė nėra svarbesnė, jis padeda iš kitos perspektyvos žiūrėti į santykius, padeda rasti būdus, kaip susikalbėti, jei partneriai to nori, bet nežino, kaip.”
Reikia nepamiršti, kad santykiai turi etapus, ir vieni yra sunkesni, o kiti – lengvesni. Ankstyvoje santuokoje konfrontacijos laikotarpis yra sunkus, nes pora pradeda gyventi kartu, bet turi savo įpročius, skirtingas iš šeimų atsineštas dinamikas ir turi surasti viduriuką.
Praėjus šiam etapui, neišvengiamai priartėja vidutinio amžiaus krizė, kuomet žmonės gali nebejausti gyvenimo džiaugsmo ir tokį negatyvumą užkrauti partneriui. Tada svarbu ieškoti bendros kalbos, pasakoti partneriui apie savo išgyvenimus.
Kai nelieka kito kelio
Jeigu matote, kad geriausias sprendimas – skyrybos, turite nepamiršti sąmoningumo ir brandumo. Šios savybės neretai yra užgožiamos nuoskaudų, pykčio ir principų. Tai ypač svarbu, jeigu pora turi vaikų, nes dažnai jie tampa manipuliacijos įrankiais, kas juos sutraumuoja.
„Įmanoma išsiskirti be emocinių audrų ir išlaikyti gražius santykius, o tai labai svarbu, jeigu turite vaikų. Jeigu skyrybos įvyksta kaip įmanoma brandžiau, vėliau galėsite pasidžiaugti, kad neužkrovėte sunkumų savo vaikams ir jų gyvenimas nelabai pasikeitė, nes vaikams yra svarbūs abu tėvai.”
Sėkmingi santykiai reikalauja pastangų
Didelė santykių dalis yra darbas, pasakoja Sonata. Žinoma, nutinka taip, kad partneriai tobulai dera kartu, bet taip nutinka retai. Tam, kad santykiai būtų geri, reikia ištikimybės, empatijos, žaismingumo, kantrybės ir, svarbiausia – išminties. Principai ir nuoskaudos tik sužeis santykius, o žiūrėjimas paprasčiau ir žaismingiau atsipirks.
Taip pat svarbu pagalvoti apie savo partnerį pirma. Tai galioja abiem, nes tokiu atveju pora taikysis vienas prie kito, ieškos kompromisų ir nenustos komunikuoti. Komunikacijos praradimas yra santykių peilis, apkartinantis meilę. Nepamirškite ir laisvės savo partneriui svarbos – nors ir esate kartu, jūsų antroji pusė neturi jaustis užspausta.
Psichologė taip pat išskyrė aiškumą ir geranoriškumą vienas kitam. Mus vertins, jeigu išsakysime savo norus aiškiai, be užuolankų, nes, bėgant laikui, antroji pusė mus perpras ir savaime suvoks, kas mus tenkina.
„Paprastas dalykas: aš noriu, kad per Valentino dieną parneštum gėlių, gal tau ta šventė nėra tokia svarbi, bet man patiktų. Jeigu taip kalbėsime, partneris viską fiksuos, bus linkęs įsiklausyti, bet jeigu supyksime ir sakysime Tai būtų smulkmena, geras žodis, graži žinutė, pasirūpinimas, paglostymas.
Smulkmenos kuria gerą „Visi kiti parneša gėlių, o tu ne”, jis įsižeis ir iš principo jų neneš. Į kasdienybę reikia įnešti džiaugsmo, pvz., miela žinutė, prisiglaudimas, gražus žodis. Jis įsimena ir vėliau duoda savo vaisius. Taip bendraujant tik papuošite savo santykius”, – teigė Sonata.
