Geros savijautos ekspertės Gintarės Jonaitytės teigimu, vėžio išsivystymą lemia daugybė veiksnių – genetika, sėslus gyvenimo būdas, net prasta psichinė būklė gali paskatinti ligos atsiradimą. Tačiau didelę svarbą turi ir mityba, kuri tampriai susijusi su onkologinių ligų išsivystymo rizika.
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad kone daugiau nei 50 proc. įtakos turi mūsų pasirinkimai, ką dedame į burną. Nors vienas ar kitas nuklydimas nuo sveikos, subalansuotos mitybos nepakenks, piktnaudžiavimas tam tikrais produktais neturėtų tapti kasdienybės dalimi.
G. Jonaitytė pabrėžia, kad labai svarbu suprasti vėžio išsivystymo mechanizmą, kuris yra ilgas, trunkantis ne vienerius metus.
„Vėžys, kaip liga, yra užsitęsusio uždegimo pasekmė. Uždegimo priežastys gali būti labai įvairios, o maistas, tai, ką mes dedame į burną, turi nemažą įtaką uždegimui susiformuoti.
Visame pasaulyje dabar daugiausia valgoma smarkiai perdirbto, chemiškai apdoroto maisto, todėl žmonių organizmuose sukuriama tokia aplinka, kurioje yra puikios sąlygos įvairioms vėžinėms ligoms atsirasti ir vystytis.
Uždegimas dažniausiai susiformuoja tada, kai organizmas nebesugeba savaime arba laiku pats išsivalyti. Mūsų organizmas sutvertas taip, kad geba pats laiku išsivalyti, tačiau kai atsiranda vėžys, ląstelės tiek nebeatsinaujina, nebevyksta natūralus ląstelių dalinimosi procesas.
To priežastis – labai užterštas organizmas. Užterštas būtent nesuvirškintu maistu, kuris pateko į mūsų skandį“, – aiškino mitybos ekspertė.
Kenkiantys produktai
Lietuvius, ko gero, galima pavadinti mėsos mėgėjų tauta – jos suvartojame nemažus kiekius. Tačiau raudona mėsa yra vienas iš produktų, skatinantis uždegiminius procesus ir vėžinių ląstelių formavimąsi.
Čia ji pabrėžia, kad šių laikų rykštė yra besaikis apdoroto maisto vartojimas – kuo maistas labiau apdirbtas, kuo nenatūralesnis, tuo organizmui sunkiau jį suvirškinti ir pašalinti, dalis maisto užsibūna mūsų organizmuose.
„Kai kalbame apie labai apdorotą maistą, svarbus yra gamybos būdas – kepimas, skrudinimas, pramoninis konservavimas (daug druskos, cukraus, konservantų dedama). Jų metų susiformuoja kancerogeninės medžiagos.
Visi skrudėsiai, kokie jie bebūtų – ar duonos pluta, ar gruzdintas maistas, ar skrudinta mėsa – kurie yra ant maisto paviršiaus, formuoja kancerogenines medžiagas organizme. Jeigu organizmas pats negeba išsivalyti, jos kaupiasi“, – dėstė G. Jonaitytė.
Pavalgę mėsos ar kito apdoroto maisto, neretai ranką tiesiame ir prie nesveikų, pripildytų pridėtiniu cukrumi, baltais miltais, sočiaisiais riebalais desertų, dažniausiai – miltinių kepinių. Nors jie suteikia malonumo ir pasitenkinimo jausmą, tačiau organizmui naudos – jokios:
„Ne viso grūdo miltai, kai yra pašalinamas apvalkalėlis ir dalis gemalo, lieka tik endospermas, ten nieko praktiškai nebėra, tik tušti angliavandeniai, mes negauname tikrosios grūdo vertės. Kadangi dabar ant kiekvieno kampo yra kepyklėlių ir matau, kiek žmonių jose lankosi, noriu priminti – viskam yra saikas ir ribos.“
Pataria vadovautis paprasta taisykle
Desertuose gausu ir pridėtinio cukraus, G. Jonaitytė primena, kad viena opiausių šių laikų bėdų – besaikis pridėtinio cukraus vartojimas, kurio yra visur – net mėsos ar žuvies produktuose. Tačiau natūralaus cukraus baidytis nereikėtų, nes jis kitaip veikia organizmą.
„Jeigu mes gauname cukrų iš gamtos vienokiu ar kitokiu pavidalu, jis nėra tas pats kaip stalo cukrus, kuris skverbiasi tiesiai į mūsų ląsteles ir paverčia laikina, trumpo veikimo energija.
Cukrus iš vaisių, grūdų, uogų, pieno yra ilgiau virškinamas, užtęsia gliukozės kiekio kraujyje pakilimą, todėl mūsų kasa išskiria insuliną ir mažina gliukozės kiekį pamažu, organizmui nėra šoko“, – pasakojo geros savijautos ekspertė ir pridūrė, kad pridėtinis cukrus organizmą veikia kitaip – sukelia reikšmingus insulino šuolius, nes staiga pakilusiam gliukozės kiekiui kraujyje reikalingas insulinas, kuris sureguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.
Dar viena šiems laikams būdinga problema – konservantai ir įvairūs maisto priedai, kvapikliai, skonio stiprikliai – taip pat gali paskatinti vėžio išsivystymą. Jų gausu visur, jais ne tik suteikiamas skonis, kvapas ar spalva, bet ir sukuriama patraukli prekinė išvaizda.
„Net lašišoje yra konservantų, silkės skystyje – cukraus, pakeista jų spalva, kad reprezentatyviau atrodytų lentynoje ir žmonės labiau susiviliotų.
Nepatarčiau tuo vadovautis. Geriausia vadovautis vienu paprastu dalyku: išmokti skaityti etiketes, iš ko pagaminta, kokios sudėtinės medžiagos.
Visada sakau, kad jeigu kažkas neaišku etiketėje arba pavadinimas yra labai ilgas, sudėtinis, kompleksinis – padėkite produktą atgal į lentyną“, – patarė pašnekovė.
Ji ragina per daug nesusigundyti ir užrašais ant pakuočių „be cukraus“, „be konservantų“ – tokių produktų sudėtyje neretai būna dar žalingesnių medžiagų. Kaip sako G. Jonaitytė, geriau suvalgyti tris gramus cukraus, o ne saldiklių, nes jie – kepenų „ėdikai“.
Įtraukite į mitybą šiuos produktus
Tačiau maistas gali būti ne tik žalingas, jis gali būti ir vaistas. Tereikia žinoti, kuo papildyti savo mitybos racioną. Pirmiausia, geros savijautos ekspertės teigimu, mityboje turi būti kuo daugiau skaidulų, kuo natūralesnio, neapdoroto arba minimaliai apdoroto maisto.
Svarbu įtraukti ir produktų, kurie turi antioksidacinių, organizmą nuo pažeidimų saugančių savybių. O tokius turtus neretai mums dovanoja gamta ir mūsų sodai.
„Viskas, kas turi antioksidacinį poveikį, neleidžia pažeisti mūsų ląstelių, apsaugo jas, leidžia joms toliau natūraliai daugintis.
Naudinga visa grupė uogų – labiausiai vertingos mėlynės, šilauogės. Tai yra uogos, kurios turi labai daug vitamino C, taip pat antioksidantų. Tinka ir spanguolės, juodieji serbentai, sezono metu braškės, žemuogės, avietės.
Kad netrūktų vitamino C, puikiai tinka ir įvairių rūšių obuoliai iš mūsų sodų, nes jie yra skaidulų šaltinis. Kaip sakau, vienas obuolys per dieną ir vėžio nebūta“, – šypteli ji.
Vertingi ir apelsinai, ypač rekomenduojama vartoti granatus, jų sėklas, kuriose gausu fitoelementų, turinčių priešvėžinių savybių:
„Verta vartoti chlorellą ir spiruliną – jūrų dumblius, kuriuose yra fitocianino – baltymo, kuris suriša nereikalingas medžiagas ir jas pašalina iš organizmo, todėl sakoma, kad organizmą detoksikuoja.“
Nepamirškite ir miežių, kviečių želmenų. 20-25 ml jų sulčių kasdien gali apsaugoti nuo krūties, skrandžio ir prostatos vėžio.
Iš daržovių G. Jonaitytė pataria rinktis kryžmažiedes daržoves – brokolius, kalafiorus, česnakinius augalus – svogūnus, česnakus, jų laiškus arba gumbus. Nepamirškite ir žalialapių salotų, kuriose gausu chlorofilo, detoksikuojančio organizmą.
„Vienas geriausių supermaistų yra žiedadulkės. Jos turi antioksidacinį poveikį, saugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos ir didina geležies kiekį organizme, stiprina imuninę sistemą, taip pat užtikrina kraujagyslių švarą, apsaugo jas nuo perteklinių riebalų“, – kuo praturtinti mitybą pataria geros savijautos ekspertė G. Jonaitytė.
Vaisiams ir daržovėms skirtingas spalvas suteikia fitochemikalai, dar vadinami fitonutrientais, kurie skatina imuninės sistemos veiklą, kovoja su bakterijomis ir virusais, slopina uždegimus.
Šiandien žinoma per 5000 skirtingų fitochemikalų rūšių. Pavyzdžiui, liuteinas nudažo kukurūzus geltonai, likopenas – raudonai pomidorus, karotenas oranžine spalva nuspalvina morkas, antocianinas mėlynai nuspalvina mėlynes, primena geros savijautos ekspertė G. Jonaitytė.
