Kokie maisto produktai skatina vėžio atsiradimą, ko mitybos racione turėtų nelikti, o kuo jį verta papildyti, naujienų portalui tv3.lt pasakojo subalansuotos mitybos ekspertė, sveikatai palankių receptų knygų autorė Rita Šilenskienė.
Kaip pastebi subalansuotos mitybos ekspertė, medicina sparčiai žengia į priekį, tačiau susirgimų ir mirčių nuo onkologinių ligų vis daugėja. Pastebima, kad vėžys, kaip dažniausia mirties priežastis, pirmauja ekonomiškai stipriose šalyse.
Cukrumi maitinate vėžį
Geresnė ekonominė padėtis lemia ir mitybos racioną, o vis populiarėjant greitam, perdirbtam maistui, dažniau pasirenkami ne natūralus, o jau paruošti maisto produktai. Dėl šios priežasties Lietuvoje mirtingumas nuo vėžio yra antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų, sako R. Šilenskienė.
„Įvairiausiuose tyrimuose, kuriuose vedanti institucija yra Pasaulio vėžio tyrimų fondas (angl. World Cancer Research Fund) ir Amerikos vėžio tyrimų institutas, geriausi šios srities ekspertai tvirtina, kad trečdalis vėžio atvejų yra tiesiogiai susiję su mityba“, – pasakojo mitybos ekspertė.
Yra keli faktoriai, į kuriuos itin svarbu atsižvelgti ir eliminuoti iš gyvenimo, norint užtikrinti gerą sveikatos būklę ir apsaugoti ląsteles nuo pažeidimo – tai stresas, rūkymas, alkoholis, cheminė tarša, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, mažas suvartojamų daržovių kiekis. Ne mažiau svarbi ir tinkama mityba.
„Vėžys yra lėtinio organizmo uždegimo pasekmė, todėl reikia atsekti grandinėlę, kas sukėlė uždegimą. Pavyzdžiui, Helicobacter pylori bakterija gali būti priežastis atsirasti skrandžio vėžiui; lėtinis žarnyno uždegimas peraugti į kolorektalinį vėžį ir t.t. Mūsų mityba turi būti orientuota mažinti uždegimus organizme“, – pataria specialistė.
Dažniausiai kalbant apie vėžį sukeliančius maisto produktus, pabrėžiamas cukrus ir dirbtiniai saldikliai. Jų gausu įvairiuose saldumynuose, sultyse, aukšto glikeminio indekso produktuose. Cukraus, kaip konservanto, galima rasti net mėsos gaminiuose:
„Bet koks angliavandenis organizme galų gale virsta gliukoze, į angliavandenius iš karto reaguoja kasa ir išskiria insuliną. Tačiau kai gliukozės organizme yra daugiau nei reikia, jis pamaitina vėžines ląsteles ir nukeliauja į riebalines ląsteles.
Kuo daugiau riebalinių ląstelių, tuo daugiau toksinų ir uždegiminių procesų. Iš niekur niekas neatsiranda: dirgiklis cukrus „užkuria“ uždegiminį procesą, ląstelės tampa nejautrios insulinui ir tik laiko klausimas, kur kas užsidegs rimtai.“
Kaip alternatyvą baltajam cukrui žmonės renkasi rudąjį, esą, šis sveikesnis, tačiau R. Šilenskienė atvira – tai tik reklaminis triukas. „Į jau pagamintą baltą cukrų gamintojai dažnai linkę įmaišyti 5-10 proc. melasos. Mitybos požiūriu abi cukraus atmainos yra lygiavertės“, – paaiškino ji.
Skaitykite etiketes
Kalbėdama apie gėrimus, ekspertė pabrėžia, jog sultys, iš kurių pašalinta ląsteliena, organizmą veikia panašiai kaip cukrus, o gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose esanti rūgštis skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Organizmui nenaudingas ir Omega-6 riebiųjų rūgščių perteklius, kuris skatina uždegiminių molekulių gamybą bei kraujo krešėjimą. Greičiausiai nustebsite sužinoję, kad šių riebiųjų rūgščių yra daugybėje produktų.
„Jų rasime perdirbtuose mėsos produktuose, pramoniniu būdu auginamoje mėsoje, nes gyvūnai šeriami koncentruotais sojų pašarais. Kavinėse ir namuose dažniausiai vartojame rafinuotą saulėgrąžų ir kukurūzų aliejų. Dešros, kumpiai ir kiti mėsos gaminiai, konditerijos gaminiai, kuriuose naudojamas margarinas, perdirbtas, „greitas maistas“, gruzdinti riebaluose patiekalai yra tikras Omega-6 lobis“, – įspėja subalansuotos mitybos ekspertė.
Didelis organizmo priešas yra ir hidrinti riebalai, kurių gausu daugelyje produktų. Perskaitę etiketes, tokių riebalų rastumėte net vaikams skiriamuose produktuose – jie skatina uždegimus ir yra tiesus kelias į vėžį.
Vertėtų sumažinti ir rafinuotų miltų vartojimą – pirmiausia, grūdai yra purškiami glifosatu, o moksliniai tyrimai jau įrodė, kad dėl jo naudojimo didėja apsigimimų ir įvairių ligų vystymosi skaičius, tarp kurių ir vėžys. Be to, rafinuojant miltus juose nelieka naudingų maistinių medžiagų, tad jokios naudos organizmui iš tokio produkto vartojimo nėra.
Atidžiai peržvelkite įsigyjamų maisto produktų etiketes – įvairūs maisto priedai, konservantai ir dažikliai kenkia organizmui. R. Šilenskienė sako, kad čia reikėtų didelių pokyčių ir jau mokykloje per chemijos pamokas vaikai turėtų mokytis suprasti, kokios medžiagos užkoduotos po įvairiausiais „E“ ir ilgiausiais pavadinimais.
Sumažinkite suvartojamos mėsos kiekį
Lietuviai – tikri mėsos mėgėjai, per metus vienas žmogus jos suvalgo apie 65 kilogramus ir net daugiau. Tačiau raudona mėsa, tokia kaip jautiena, kiauliena, veršiena, ėriena ar ožkiena, didina riziką susirgti onkologinėmis ligomis:
„Raudonoje ir perdirbtoje mėsoje yra raudonojo pigmento, vadinamo hemu. Hemas yra daug geležies turintis nebaltyminis deguonį pernešančio hemoglobino komponentas, suteikiantis mėsai raudoną spalvą.
Net jei valgysite labai liesą raudoną mėsą, hemas oksiduos riebalus, esančius, pavyzdžiui, salotų padaže. Jis gali pažeisti storosios žarnos ląsteles ar paskatinti žarnyne esančias bakterijas gaminti kenksmingas chemines medžiagas, kurios didina vėžio atsiradimo riziką. Įdomu tai, kad nėra patvirtinta, jog tokį pat poveikį turi žvėrienos mėsa.”
Vis dėlto, iš mėsos gauname itin svarbių elementų – baltymų, kurių per dieną reikia 60 gramų, o daugiausiai naudingų amino rūgščių yra gyvūniniuose baltymuose. Todėl svarbus ne tik pasirenkamas maistas, bet ir jo paruošimo būdas.
„Jei jau įsigijote neriebios, ekologiškos mėsos gabaliuką, nesudeginkite, nesučirškinkite, nepaskandinkite riebaluose ir nepaslėpkite miltų plutoje! Skrudinant, kepant ant laužo, keptuvėje ar atvirai orkaitėje, susidaro kancerogeninė medžiaga – akrilamidas, o tai yra laisvasis radikalas, kuris pažeidžia mūsų ląsteles. Geriausia mėsą virti, troškinti, kepti rankovėje ir derinti su daržovėmis. Net duonos plutoje jo yra“, – pasakojo R. Šilenskienė.
Įvertinkite ir suvalgomą mėsos kiekį – ją vartokite 2-3 kartus per savaitę, o likusią dalį pakeiskite žuvimi, nes ji praturtina organizmą Omega-3 riebiosiomis rūgštimis.
Įtraukite šiuos produktus į racioną
Daržoves geriausia garinti – subalansuotos mitybos ekspertė sako, jog pervirus ar perkepus daržoves jose nelieka naudingų maisto medžiagų. Paruoštos daržovės turi likti traškios, kramtomos konsistencijos.
Nors nei vienas produktas stebuklingai neišgydo vėžio ar neužtikrina, jog nesusirgsite, nes čia poveikį turi daugybė faktorių, svarbu laikytis tinkamo gyvenimo būdo ir užtikrinti, jog jūsų mityba yra visavertė:
„Visi žino, kad ląstelę pažeidžia laisvieji radikalai, todėl mūsų maiste turi būti gausu antioksidantų. O jų turi uogos, citrusiniai vaisiai, prieskoninės žolelės, soja, kartusis šokoladas, žalia arbata ir kiti produktai. Labai daug mokslinių tyrimų patvirtina, kad daugiausiai priešvėžinių molekulių turi fitocheminiai augalinio maisto junginiai. Daug tokių junginių turi visos kryžmažiedės (kopūstinės) ir česnakinės daržovės.“
R. Šilenskienė vardija ir daugiau organizmui naudingų produktų, tai – jūros dumbliai, šiitake ir cordiceps grybai, linų sėmenys, įvairių spalvų daržovės ir uogos, rauginti produktai. Taip pat papildykite spinteles augaliniais aliejais.
„Labai svarbu kasdien gauti riebalų, nes mūsų ląstelės sienelė-membrana yra sudaryta iš riebalinio sluoksnio. Didesnę vartojamų riebalų dalį turėtų sudaryti augaliniai aliejai, kuriuose gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E, polifenolių, neutralizuojančių laisvuosius radikalus.
Namų spintelėje privalu turėti aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus, nerafinuoto sėmenų aliejaus ir avokadų aliejaus. Sotieji riebalai – natūralus sviestas, ghee sviestas, sūdyti ekologiški lašinukai, kokoso aliejus – turėtų sudaryti trečdalį visų vartojamų dienos riebalų kiekio“, – kaip tinkamai maitintis dėsto R. Šilenskienė.
