Kapaviečių įrengimo tendencijos keičiasi, pokyčių matyti ir kapų puošybos įpročiuose, tačiau viena nesikeičia – kapinių neaplenkia nei gamtos stichijos, nei vagys.
Kapavietėse žalos pridaro gamtos stichijos
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis, dažniausiai kapavietės kenčia nuo gamtos stichijų – šalį šiemet talžiusios audros ir stiprūs vėjai pridarė nemažai žalos.
„Pastaruoju metu gyventojų turtas patyrė nemažų nuostolių dėl didelio vėjo, ir artimųjų kapavietės nėra išimtis. Pasitaiko atvejų, kai nulūžęs medis ar jo šaka sudaužo antkapį, o griūnantis paminklas gali apgadinti ir greta esančią kapavietę“, – pastebi A. Juodeikis.
Vis dažniau renkantis subtilesnį kapavietės įrengimą uždengiant kapą granito plokštėmis, stichijos pridaro vis daugiau žalos: „Joms įskilus taip pat tenka sumokėti nemažą sumą už jų sutvarkymą, tokiu atveju draudimo apsauga padeda išvengti finansinių nuostolių.“
Būtent didelis vėjas yra viena iš dažniausiai kapavietes nuniokojančių veiksnių, tačiau nuostolių atneša ne tik įsisiautėjusi gamta.
Iš kapinių vagia viską, ką paneša
Nors subtiliai įrengtos kapavietės reikalauja mažiau priežiūros, jos vilioja kapinių vagis. Apie iš kapinių dingusius daiktus tautiečiai pasiskundžia ne tik šeimos nariams, kaimynams ar kitiems kapinių lankytojams – socialiniuose tinkluose vis dažniau pasirodo informacija apie nuo kapo pavogtas gėles, vazas ar net šalia kapaviečių pastatytus suoliukus.
„Kapinėse pasitaiko vagysčių, vandalizmo atvejų ir kitų nemalonių incidentų, kai piktavaliai nusiaubia kapavietes.
Prieš kelerius metus esame susidūrę su situacija, kai buvo pavogta didelė angelo skulptūra, todėl išmokėjome 1,5 tūkst. eurų nuostoliui padengti“, – pasakojo draudimo įmonės žalų departamento direktorius.
Dažniausiai ilgapirščiai iš kapinių neša tai, ką gali lengvai išnešti – juos vilioja įvairios skulptūros, vazos, paminklai, kryžiai, todėl nenuostabu, kad populiarėja kapavietės draudimo paslauga.
Artėjant Vėlinėms, tokio draudimo paklausa išauga, tačiau lieka aktuali ir praėjus dienoms, kai masiškai suplūstama į kapines.
Prieš Vėlines skuba drausti kapavietes
A. Juodekio teigimu, tai – natūralu, nes apsilankę prie artimųjų kapų, gyventojai neretai aptinka žalą ar fiksuoja kapavietės elementų vagystes.
O ši paslauga, kaip pastebi ekspertas, dažniausiai pasirenkama vyresnio amžiaus asmenų, tiksliau – moteriškosios lyties atstovių.
„Kapinių draudimas apima visus kapavietėje esančius paminklus, tvoreles ar kitus stacionarius statinius. Nuostoliai gali būti atlyginami daugiausia už tris kapavietes, esančias bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – aiškino jis.
Pašnekovo teigimu, įsigyti kapavietės draudimą galima draudžiantis būstą, namą, kitą pastatą, o įvykus draudžiamajam įvykiui kompensuojamos analogiško paminklo įsigijimo išlaidos ir jo atstatymo darbų kaina.
„Lietuvos draudimo“ paskutinių septynerių metų duomenimis apie tokio tipo žalas, vidutinė nuostolių išmoka siekia kone 700 eurų.