VU Gyvybės mokslų centro docentė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik pasakoja, kodėl kai kurie augalai gali būti mirtinai pavojingi, kaip atpažinti riziką ir ką daryti, jei įtariamas apsinuodijimas.
Nuodingi, bet nepastebimi – ką slepia gražūs gėlynai?
Nors daugelis įvairių gėlių bei augalų puošia mūsų kiemus ar namų interjerą, ne visi žino, kurie iš jų gali kelti rimtą grėsmę sveikatai ar netgi gyvybei.
„Namuose auginamų augalų nuodingumas yra gana sunkiai apibrėžiama sąvoka“, – aiškina mokslininkė. Vis dėlto, ji sutinka išvardinti visą sąrašą įvairių plačiai paplitusių augalų, kurie kelia tam tikrą pavojų.
Pasak dr. R. Rimgailės-Voicik, augalo nuodingumas priklauso ne tik nuo rūšies, bet ir nuo jo augimo sąlygų, vystymosi tarpsnių arba nuo to, kuri dalis yra vartojama: „Kartais pavojingas yra visas augalas, o kartais kai kurios jo dalys yra net valgomos, tačiau kitos – nuodingos.“
Pasak ekspertės, mūsų protėviai įvairius augalus naudojo medicininiais tikslais, eksperimentuodami su jų poveikiu. Tačiau net ir tie, kurie buvo įprasti vienuolynų ar dvarų soduose, gali būti mirtinai nuodingi.
Pavyzdžiui, žalioji rūta – dažnas augalas tradiciniuose darželiuose – gali nudeginti odą prisilietus ar net būti mirtina, jei suvartojama pakankamai dideliais kiekiais.
Ką dažniausiai auginame nežinodami rizikos?
Tarp pavojingų, bet dažnai soduose matomų augalų – bulvinių šeimos atstovai: vaistinė šunvyšnė, juodoji drignė, paprastoji dumplūnė.
Net valgomųjų bulvių antžeminės dalys ir pomidorų vegetatyvinės dalys yra toksiškos.
„Vėdryninių šeimos augalai, kaip sinavadas ar mėlynoji kurpelė, taip pat išsiskiria toksišku antrinių metabolitų kokteiliu“, – sako dr. R. Rimgailė-Voicik.
Jie pavojingi ne tik žmonėms, bet ir gyvuliams, o tokie junginiai kaip protoanemoninas gali sukelti odos dermatitą.
Dar vienas pavojingas, tačiau populiarus augalas – europinis kukmedis.
„Visos jo vegetatyvinės dalys yra labai nuodingos“, – perspėja mokslininkė.
Kukmedis dažnai sodinamas kaip dekoratyvinis krūmas ar gyvatvorė, nors neturėtų būti prie vaikų darželių ar žaidimų aikštelių.
Pavojus vaikams ir gyvūnams – ką būtina žinoti?
Kai kurie augalai itin pavojingi mažiems vaikams ar naminiams gyvūnams.
Tarp jų – ricinmedis, kurio sėklos atrodo patraukliai, tačiau gali būti mirtinos, ypač vaikams. Toksiški ir europinio ožekšnio vaisiai, dažnai pasitaikantys miškingose vietovėse.
Gyvūnams, ypač arkliams, pavojingos gali būti ir vakarinės tujos ar baltažiedės robinijos šakelės.
Nors apsinuodijimas jomis dažniausiai nėra mirtinas, pasak mokslininkės, jų nerekomenduojama sodinti prie arklidžių ar vietų, kur ganomi gyvuliai.
Mirtinai nuodingi augalai – kur slypi didžiausias pavojus?
Kai kurie augalai gali būti mirtinai pavojingi net ir labai mažais kiekiais.
Tokie – dėmėtoji mauda (Conium maculatum), nuodingoji šunpetrė (Aethusa cynapium), ar nuodingoji nuokana (Cicuta virosa).
Jie gali augti pakelėse, pelkėse, šlapiuose miškuose ir net nepastebėti patekti į virtuvę.
„Šie augalai ypač pavojingi dėl jų stiprių neurotoksinių junginių. Dėmėtoji mauda buvo naudojama net mirties bausmei įvykdyti – būtent ja nunuodytas Sokratas“, – pasakoja Rimgailė-Voicik.
Kaip atpažinti nuodingą augalą?
Nors universalaus požymio nėra, dr. R. Rimgailė-Voicik siūlo atkreipti dėmesį į šiuos bruožus: „Dažnai nuodingi augalai turi ryškias, blizgančias uogas, deginančias sultis ar stiprų, nemalonų kvapą.“
Vis dėlto, ji pabrėžia, kad vien pagal išvaizdą spręsti apie augalo saugumą yra labai rizikinga – pasaulyje egzistuoja daugiau nei 320 tūkst. žiedinių augalų rūšių.
Apsinuodijimas – simptomai ir pirmoji pagalba
Apsinuodijimo simptomai gali būti labai įvairūs – nuo pilvo skausmų, viduriavimo, vėmimo iki haliucinacijų ar net vidaus organų pažeidimų. Vaikams dažni gleivinės paraudimai, elgesio pokyčiai, hiperaktyvumas ar letargija.
„Jeigu įtariate, kad vaikas ar gyvūnas prarijo nuodingo augalo dalį – nedelskite. Fotografuokite augalą, jeigu įmanoma – nuskinkite šakelę, įdėkite į maišelį ir vežkite į priėmimo skyrių“, – rekomenduoja pašnekovė.
Pagalbą visą parą teikia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai tel. +370 5 236 2052.
Naikinti ar pažinti?
Mokslininkė pataria: užuot beatodairiškai naikinus visus nuodingus augalus, svarbiau yra išmokti juos atpažinti ir suprasti.
„Didžiausia XXI a. problema yra ne išaugęs apsinuodijimų skaičius, o augalų neišmanymas“, – sako dr. R. Rimgailė-Voicik.
„Dažnai augalus vertiname kaip foną, nesugebame įvertinti jų svarbos ekosistemose. Tai, kas nepažįstama, atrodo pavojinga. Todėl kviečiu pažinti augalus, o ne jų bijoti“, – pridūrė ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
