Nepaisant to, kad Majaus mama lauktis pradėjo vėlai, būnant nėščiai, apie onkologinę ligą jai minčių nekilo. „Kaip nekeista, nors laukiausi vyresnio amžiaus, didesnių nesklandumų nebuvo“, – prisimena Oksana.
Nėštumo metu vėžio neįtarė
Vienintelis neramumų kėlęs aspektas buvo skirtingos Oksanos ir jos vyro kraujo grupės. „Tačiau dėl to, kad mano kraujo grupė buvo pliusinė, tai vaistų leisti prieš gimdymą nereikėjo“, – kalbėjo mama.
Visgi, artėjant gimdymo laikui, sunkumų išvengti nepavyko. „Gimdžiau Santariškių ligoninėje, nes Ukmergės gydytojos manęs atsisakė. Sakė, kad mano atvejis labai sunkus“, – apie gimdymo vietos pakeitimą pranešė Oksana.
Atvejis buvo sunkus, nes gimdymas turėjo vykti su skatinimu: „Nors laukėme paskutinių akimirkų, tačiau natūraliai pagimdyti nepavyko, teko gultis po peiliu. Majus gimė pasitelkiant cezario pjūvį“.
Apie diagnozę sužinojo per berniuko gimtadienį
Kuomet Majui pablogėjo sveikata, gydytoja Ukmergėje nukreipė šeimą į Vilniaus Santariškių ligoninę. „Mes neturėjome jokių blogų minčių tada, kai gydytoja tokia žemiška kalba pasakė, kad kažkas negerai su krauju“, – laikotarpio ištraukas prisimena mama.
„Kai mes atvykome į Santariškes, pamačiau, kad mus guldo į onkohematologinį skyrių“, – kalbėjo Oksana. Ji jautriai pasakojo, kad skyriaus pavadinimas buvo pirmasis besibeldžiančios naujos realybės ženklas.
„Artimieji mane ramino, kad nepergyvenčiau. Sakė, kad daugelį vaikų, kai neaišku, kas yra blogai su krauju, guldo į šį skyrių“, – laikotarpį mena Majaus mama.
„Aš vis turėjau vilties“, – dalijosi Oksana. Tuo metu Majus slogavo, mama vylėsi, kad galbūt tai galėjo paveikti berniuko sveikatą.
Plaučių rentgenas buvo pirmoji Majui atlikta procedūra. Tuomet gydytoja Oksanai pranešė, kad iš tyrimo pamatė, kad berniuko problema rimta.
„Tada liepos 21 dieną buvo atlikta kaulų čiulpų punkcija ir gydytoja pasakė, kad mums kraujo vėžys“, – graudinasi Oksana. Šią dieną Majui suėjo dveji metukai.
Sunkiai tvardė emocijas
Paklausta apie išgyventus jausmus, Oksana susigraudino. „Labai sunku ir dabar kalbėti apie emocijas“, – pasakiusi nutilo Oksana.
Šiek tiek palūkėjus, Oksana tęsė savo pasakojimą. „Pirmiausia, kilo mintis, kad čia aš padariau kažką gyvenime, kad mano vaikas turi kentėti“, – jautrias akimirkas prisimena ji.
„Nei mano vyro, nei mano šeimoje anksčiau vėžio atvejų nebuvo, bent jau kiek man žinoma. Tai mums čia buvo naujiena, nežinojome, kaip viskas vyksta ir ką daryti toliau“, – pasimetimu dalijosi mama.
Ji papasakojo, kad tuomet gydytojai guodė šeimą. Kalbėjo, kad 90 proc. tokių atvejų yra išgydomi, tačiau ši informacija tik ką žinią išgirdusios mamos neguodė.
„Gydytoja pasakojo, kaip viskas vyks, bet aš nieko negirdėjau. Automatiškai iškart žinojau, kad bus vykdomos chemoterapijos, vaikui reiks per visa tai pereiti“, – pasakojo mama.
Tačiau realybė buvo kur kas baisesnė už įsivaizdavimus. „Tai tebuvo mintys, žodžiai. Kai pamatai, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, tai yra košmaras“, – apie gydymą kalbėjo Oksana.
„Pirma akimirka, kai gydytoja pasakė, kad kraujo vėžys, tai buvo ašarų, baimės ir viskas atrodė, kaip per rūką. Viena mintis – baisu ir neteisinga, kodėl tai vyksta vaikui, o ne man“, – nevilties akimirka pasidalijo mama.
Buvo laikas, kai vaikas nevaikščiojo
Pirmasis gydymo seansas truko mėnesį laiko. Mama su berniuku mėnesį laiko praleido ligoninėje. Tuo metu Majus lankė kineziterapeutą. „Pats vaikas labai nenorėjo, buvo daug ašarų“, – pasakoja mama.
„Po ketvirtos vaistų dozės pas kineziterapeutą gydytojai nebeleido eiti. Kraujas buvo prastas, vaikas buvo silpnas. Mes visiškai nustojome vaikščioti, tik gulėjome“, – apie gydymą kalbėjo Oksana.
Antrasis gydymo seansas taip pat truko keturias savaites. Tačiau šįkart Oksanai su Majumi buvo leidžiama dviems-trims dienoms grįžti į namus. „Tai kai tik turėjome progą grįžti į namus, taip ir padarydavome. Kaip sakoma, namų sienos gydo“, – nusišypsojo Majaus mama.
Šiuo metu Majaus laukia trečiasis gydymo seansas. „Lapkričio 14 dieną grįšime į ligoninę, bus paskutinė chemoterapija, mums leis vaistus“, – tolimesne gydymo eiga pasidalijo Oksana.
Jėgų semiasi iš gerų dienų
Oksanai sunkiausia matyti savo vaiką sergantį. Ji pasidalijo, kad kiekvieną kartą, kuomet grįžta į ligoninę, jai tenka emociškai atsilaikyti. „Vaiko būseną matyti yra labai sunku: jam silpna, jis atsisako valgyti, jį pykina“, – apie savo kasdienybę kalbėjo Oksana.
Nors onkologine liga sergančio Majaus auginimas yra labai sudėtingas, tačiau būna ir gerų dienų. Mama pasakoja, kad labiausiai ją džiugina, kai ji mato, kad sūnui sveikata gerėja.
Oksana pasidalijo, ką Majus veikia, kuomet jis jaučiasi geriau: „Tai konstruktorių dėlioja, tai piešia, tai dėlioja nuo magnetinės lentos magnetukus ant šaldytuvo“.
Nors šiuo metu berniuko dėmesio sukoncentravimas trunka vos dešimt-penkiolika minučių, tačiau Oksana teigia, kad jam įdomu pažinti pasaulį.
Norėtų įrengti žaidimų kambarį
Šiuo metu Oksana turi nedarbingumo pažymą. Tačiau ji bijo, kad Majaus gydymui pasibaigus reikės išeiti iš darbo.
Labiausiai mama baiminasi dėl to, nes su vyru norėjo įrengti sūnui žaidimų kambarį. „Dabar viskas sustoję. Šiuo metu visos lėšos skiriamos gydymui“, – nusivylimo neslepia mama.
Visgi, Oksana neabejoja, kad šeima šią dovaną sūnui įteiks: „Kiek leidžia galimybės, kiek leidžia pajamos, stengsimės žaidimų kambarį įrengti kuo greičiau“.
Šiuo metu Majui reikalinga pagalba. Padėti berniukui išvysti šviesesnį rytojų gali kiekvienas. Paremti Majaus šeimą galima pervedant savo pinigines lėšas į Ukmergės „Lions“ klubo sąskaitą: LT977044060008228026.
