„Dažniausiai pasitaikanti virusinė sloga pasireiškia čiauduliu, nosies užgulimu ir sekreto tekėjimu iš nosies. Ji paprastai trunka kelias dienas, po to simptomai pradeda silpnėti. COVID-19 virusas dažniausiai pasireiškia karščiavimu, kosuliu, bendru kūno nuovargiu, skonio ar kvapo nejutimu.
Tuo metu sinusitą dažniausiai lydi ne tik minėti simptomai, bet ir aukšta kūno temperatūra, itin nemalonus spaudimo jausmas ir skausmas kaktoje bei skruostuose. Jam gali būti būdingas ir dantų, galvos skausmas, užgulusios ausys, akių vokų patinimas bei nemalonus kvapas iš burnos“, – teigia šeimos gydytoja Viktorija Gražulienė.
Gydytoja pratęsia, kad sergant sinusitu taip pat susilpnėja uoslės pojūtis, kuris yra vienas iš pagrindinių COVID-19 viruso simptomų. Dėl šios priežasties atskirti šiuos du susirgimus tampa dar sudėtingiau, todėl visuomet geriausia išeitis – pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.
Sinusito kaltininkai – nuo alergijos iki genetikos
Sinusito atsiradimą lemia daug priežasčių: alergijos, virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos. Sinusitas gali būti ūmus arba lėtinis, kuomet simptomai trunka ilgiau nei 12 savaičių. Infekcijos metu atsiranda nosį bei sinusus išklojančios gleivinės uždegimas, kurio metu ji paburksta, padidėja gleivių produkcija ir sutrinka jų pasišalinimas iš sinusų. Sinusitui įtakos turi ir oro užterštumas, iškrypusi nosies pertvara ar netinkamai gydomas peršalimas.
„Sinusitas yra labai dažnai painiojamas su lėtine sloga. Lėtinei slogai būdingas nosies ertmės uždegimas, pasireiškiantis gausia sekrecija iš nosies, jos užgulimu ir užnosiniu sekreto tekėjimu per užpakalinę ryklės sienelę. Tuo metu sinusitas yra sunkesnis susirgimas, tai nosies ertmės ir sinusų gleivinės uždegimas, kurį lydi ne tik minėti simptomai, bet ir skausmas bei spaudimo pojūtis sinusų vietoje“, – aiškina V. Gražulienė ir priduria, kad lėtinio sinusito priežastys gali būti susijusios su paveldėjimu, genetinėmis ligomis.
Pavojingas dėl komplikacijų
Pasak šeimos gydytojos, sinusito komplikacijos gali būti labai rimtos. Infekcija iš nosies gali išplisti į akiduobes, taip pat prasiveržti į galvos smegenis ir paskatinti meningito (ūminio galvos smegenų dangalo uždegimo) atsiradimą. Pasitaiko atvejų, kai užsitęsęs sinusitas sukelia ir ausies ar plaučių uždegimą.
„Vis tik šios komplikacijos labai retos, daug dažniau užsitęsęs sinusitas daro poveikį žmogaus kasdienio gyvenimo kokybei. Šia liga sergantis asmuo gali prastai miegoti, būti irzlus, neramus ir pavargęs, dėl to jam sunkiai gali sektis susikaupti ir dirbti. Tokia nuolatinė ir ilgą laiką besitęsianti būsena labai vargina žmogų, tačiau gydymas dažniausiai būna efektyvus ir grąžina pacientui gerą savijautą“, – pasakoja V. Gražulienė.
Kaip sau padėti?
Šeimos gydytojos teigimu, visada yra labai svarbus paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, atsiradus pirmiesiems simptomams reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kuris tiksliai įvertins paciento būklę, nustatys, kuria iš ligų: sloga, sinusitu ar COVID-19 žmogus serga ir parinks jam labiausiai tinkantį gydymą.
„Dažniausiai mes susiduriame su virusinės kilmės ūmiu sinusitu, kuris gydomas vartojant daug skysčių: vandens, šiltų arbatų. Kai temperatūra pakyla virš 38,5 °C, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Labai svarbu pašalinti susikaupusį sekretą, atlikti nosies ertmių plovimą specialiais tirpalais ar druskingu vandeniu, taip pat simptomams palengvinti gali būti naudingos vandens ir eterinių aliejų (pipirmėtės, eukalipto, mentolio) inhaliacijos, tačiau jos tinka tik jeigu nėra alergijos minėtoms medžiagoms“, – pranešime spaudai pasakoja V. Gražulienė.
Alytaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja priduria, kad sinusitas taip pat gydomas naudojant specialius nosies purškalus, mažinančius gleivinės uždegimą, paburkimą, sekreto gamybą. Esant bakterinei infekcijai, kuri sudaro iki 2 proc. visų atvejų, skiriami ir antibiotikai. Tačiau juos svarbu vartoti tik gydytojui paskyrus bei laikantis visų rekomendacijų.
