Ir jei manote, kad jūsų gyvenimo būdas neturi jau tokios didelės įtakos sveikatai, pagalvokite dar kartą, ragina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Ina Šapranauskienė ir pasakoja, jog laboratorinių tyrimų mėginiai gali daug atskleisti apie jūsų gyvenimo būdą.
Dislipidemija, arba kaip tai, ką valgote, veikia jūsų kraują
Jau ne vienerius metus širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirtingumo priežasčių Europoje ir pasaulyje. Vienas pagrindinių šių ligų rizikos veiksnių – dislipidemija arba, paprasčiau tariant, kraujo riebalų pokyčiai.
„Dislipidemija būna pirminė, kai jos atsiradimą lemia genetiniai veiksniai, kitaip sakant, paveldimumas, arba antrinė, kai ši būklė vystosi dėl nesubalansuotos mitybos, kai valgomas labai kaloringas, daug sočiųjų riebalų ir transriebalų turintis maistas, ir nepakankamo fizinio aktyvumo.
Taip pat antrinės dislipidemijos išsivystymui įtakos gali turėti cukrinis diabetas, lėtinės inkstų ir kepenų ligos, skydliaukės funkcijos sutrikimai bei nesaikingas alkoholio vartojimas. Ši būklė gali pasireikšti įvairiame amžiuje, tačiau itin pavojinga vyresniems nei 40–45 metų vyrams, kai gali išsivystyti aterosklerozė, stenokardija, miokardo infarktas ar insultas“, – pasakoja I. Šapranauskienė.
Ji atkreipia dėmesį, jog įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką padeda lipidograma. Tai tyrimas, kuriuo nustatoma bendrojo, „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų koncentracija kraujyje, vertinamas jų santykis. Jei bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje viršija 7,8 mmol/l, o „blogojo“ – daugiau kaip 6 mmol/l, vertėtų susirūpinti. Kuo šie rodikliai didesni, tuo didesnė aterosklerozės rizika.
Esant padidėjusiam kraujo riebalų kiekiui, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju kardiologu, kuris atliks išsamius papildomus tyrimus ir paskirs gydymą.
Apgaulingi kepenų sutrikimai
Itin svarbus ir neretai vienas labiausiai pažeidžiamų mūsų vidaus organų – kepenys. Jos padeda pašalinti iš organizmo kenksmingas medžiagas, tačiau piktnaudžiavimas alkoholiu, riebiu maistu, angliavandeniais ilgainiui jas gali negrįžtamai pažeisti, rašoma pranešime spaudai.
Beje, kepenų ligos – itin apgaulingos. Pradinėse stadijose šios ligos dažnai nerodo jokių simptomų, o šiems pasireiškus liga jau būna gerokai pažengusi. Įvertinti gresiančius kepenų pažeidimus gali padėti fermentų rodiklių nustatymas atlikus kraujo tyrimą.
Kas rodo, kad pažeistos kepenys?
GGT (gama gliutamiltranspeptidazė) – vienas jautriausių kepenų pažeidimą rodančių rodiklių. Jo aktyvumo padidėjimas gali išryškėti ankstyvoje ligos stadijoje. Dažniausiai tai reiškia kepenų pažeidimą dėl ilgalaikio alkoholio ar toksinų poveikio, atsiradusių metastazių kepenyse.
ALT (GPT, alanino aminotransferazė), AST (GOT, aspartato aminotransferazė) fermentų aktyvumo padidėjimas rodo sutrikusį parenchiminių ląstelių pralaidumą, vystosi kepenų pažeidimas. Pagal tai, kurio fermento – AST ar ALT – aktyvumas didesnis, galima spręsti apie kepenų pažeidimo pobūdį.
ALP (šarminės fosfatazės) aktyvumo padidėjimas dažniausiai susijęs ne su pačios kepenų funkcijos pažeidimu, bet su stambaus tulžies latako užsikimšimu, pavyzdžiui, dėl akmenligės ar cistos. Be to, ALP aktyvumo padidėjimas gali rodyti kaulų (osteoporozės, metastazių), kartais žarnyno patologiją.
MCV (vidutinis eritrocitų tūris) didėjimas tikėtinas esant kepenų arba kaulų čiulpų pažeidimui. Kitos galimos priežastys – vitamino B12 arba folio rūgšties stoka, kaulų čiulpų hipoplazija (nepakankamas išsivystymas). Kai nustatoma folio rūgšties stoka, tikėtina patologijos priežastis – lėtinis alkoholizmas.
Bendro bilirubino (kepenų pigmento) padidėjimo priežastis gali būti įgytos ir įgimtos kepenų ligos, pavyzdžiui, Žilibero sindromas, kai kepenys nesugeba tinkamai perdirbti bilirubino.
„Jeigu išvardyti kepenų funkcijos patikros rodikliai yra nepakitę, tikimybė, kad kepenys pažeistos, labai maža. Tik 2 % atvejų kepenų patologinis procesas vyksta be ryškių nors vieno iš šių rodiklių pakitimų“, – teigia I. Šapranauskienė.
Podagra – mėgstančių daug ir skaniai pavalgyti liga
Podagra – gana paplitusi lėtinė šlapimo rūgšties apykaitos sutrikimo sukelta liga. Ilgą laiką visuomenėje ji buvo vadinama turtuolių liga, mat dauguma sergančiųjų vartojo daug raudonos mėsos, jūrų gėrybių ir alkoholio. Maisto įtaka podagros atsiradimui neabejotina. „Daugelio metų stebėjimai patvirtino prielaidą, kad podagros priepuoliai dažniausiai pasireiškia tiems žmonėms, kurie neabejingi maistui“, – pasakoja I. Šapranauskienė.
Podagra dažniausiai suserga vyrai, vyresni nei 40 metų. Sergant šia liga, dėl kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose padidėjusio šlapimo rūgšties kiekio atsiranda natrio uratų kristalų. Šie kristalai gali nusėsti sąnariuose, audiniuose, taip pat vidaus organuose. Kristalų atsiradimas sąnaryje sukelia ūminį sąnario uždegimą – podagrinį artritą. Sąnarys staiga sutinsta, parausta, juntamas stiprus skausmas vos prisilietus.
Taigi jei jus vargina sąnarių skausmai, ypač naktį, vartojate nemažai alkoholio, nesilaikote mitybos režimo arba jei šeimoje buvo sergančių šia liga, reikėtų pasitikrinti ir atlikti kraujo tyrimą, kad būtų įvertintas šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.
Profilaktiniai tyrimai padeda išvengti sunkių ligų
Deja, bet dažnas iš mūsų, kol neprispyrė rimta bėda, vis dar esame linkę numoti ranka į įvairius sveikatos negalavimus, jau nekalbant apie profilaktinius patikrinimus. Pasak I. Šapranauskienės, tokios ydingos praktikos reikėtų atsisakyti, mat kai kurios net ir itin sunkios ligos ilgą laiką akivaizdžių simptomų neturi.
„Kiekvienam iš mūsų reikėtų bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, atlikti reikalingus profilaktinius kraujo ir šlapimo tyrimus. Jų rezultatai gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą ir gyvenimo būdą, o svarbiausia – padėti užbėgti už akių rimtoms ligoms“, – sako I. Šapranauskienė.
