Straipsnyje, kurią išleido „Refinery29“, rašytoja Melissa Blake (39 m.) Iš Ilinojaus atviravo apie tai, kaip kasdienis savo nuotraukų dalinimasis jai padėjo jaustis patogiau savo kūne, kaip neįgaliai moteriai.
„Paskutinius metus kiekvieną vakarą, prieš eidama miegoti, laikiausi tos pačios tvarkos: peržiūriu savo nuotraukas ir paskelbiu asmenukę socialiniuose tinkluose“, – rašė ji. „Manau, kad tai tapo kažkokiu ritualu, kuris man suteikė komfortą ir laimę, jau nekalbant apie tai, kad išmokė daug pamokų“.
Blake, rašanti tinklaraštį „Apie tai, ką pasakiau“, turi Freemano Sheldono sindromą – retą įgimtą sutrikimą, kuriam būdingos sąnarių deformacijos ir galvos bei veido anomalijos.
Nors dėl savo būklės jai teko patirti 26 operacijas, ji neleidžia, kad negalia ją sustabdytų.
„Kaip rašytoja moteris, turinti genetinį kaulų ir raumenų sutrikimą, taip pat labai aktyvi internete, esu įpratusi būti vadinama tokiais vardais kaip „banginis“, „žuvis-lašas“, tačiau buvo vienas komentaras, kurio tiesiog negalėjau praleisti pro akis“,– prisiminė ji. „Kažkas pasakė, kad man turėtų būti uždrausta skelbti savo nuotraukas, nes esu per daug negraži“.
Užuot leidusi komentarui sumažinti jos pasitikėjimą savimi, Blake atsakė pasidalindama dar daugiau savo nuotraukų internete.
„Žmonės sakė, kad man turėtų būti uždrausta skelbti savo nuotraukas, nes esu per daug negraži“, – rašė ji 2019 metų rugsėjo 7 dieną. „Taigi norėčiau paminėti šią progą šiomis 3 asmenukėmis... “
Blake žinutė iškart išplito ir tūkstančiai žmonių ją gyrė už smūgį ją žeminantiems žmonėms. Kai ji sulaukė vis daugiau žiniasklaidos dėmesio, jos „Twitter“ sekėjų skaičius išaugo daugiau nei 100 tūkst.
Kitas 366 dienas ji praleido dalydamasi asmenukėmis, nuo rimtų iki žaismingų, tačiau teigia, kad jos visos „tikrai atspindi“ jos asmenybę.
Blake teigė, kad ji niekada nesitikėjo, kad dalinsis savo nuotraukomis visus metus, tačiau tada ji pradėjo pastebėti teigiamą poveikį sau pačiai, rašoma dailymail.co.uk.
„Su kiekviena asmenuke jaučiausi patogiau savo kūne ir atradau laisvę, kurios dar niekada nejaučiau kaip neįgali moteris“,– paaiškino ji. „Aš užaugau jausdamasis kitaip (ir atrodau kitaip) nei mano amžiaus žmonės, o tai neabejotinai turėjo įtakos mano savivertei ir įvaizdžiui“.
Blake pripažino, kad dalintis asmenukėmis ne visada buvo lengva, nes viena didžiausių jos baimių buvo tai, kaip žmonės reaguos.
„Neįgalieji nepatenka į grožio standartų ribas, ir, žinoma, tai nepadeda, todėl neįgaliųjų atstovavimo labai trūksta nuo popkultūros iki politikos“, – aiškino ji. „Filmuose, televizijos laidose ar lyderio pozicijose matome labai mažai neįgaliųjų.“
Ji teigė, kad kiti neįgalieji kreipėsi į ją ir pradėjo dalintis savo pačių nuotraukomis bei istorijomis, kurios įkvėpė ją tęsti.
„Kartais pagalvoju, ar turėčiau nustoti skelbti tiek daug asmenukių. Bet tada man primenama mūsų realybė 2020 metais: neįgalieji turi kovoti, kad juos matytų ir išgirstų“, – rašė ji. „Šios asmenukės yra skirtos kiekvienam neįgaliam asmeniui, kuris ir toliau kovoja kiekvieną dieną“.
