Šio tipo hepatitas dar vadinamas keliautojų liga, nes juo dažniausiai užsikrečia žmonės, paviešėję šalyse, kur sergamumas šia liga yra didelis. Patikimiausias būdas apsisaugoti yra skiepai, tačiau gydytojai skiepytis rekomenduoja net ir neplanuojantiems keliauti, nes hepatito A protrūkiai kyla ir Lietuvoje.
Pasak „Affidea Lietuva“ klinikų tinklo klinikos „Endemik“ šeimos gydytojos Kristinos Lebedevaitės, hepatitu A užsikrėsti galima ne tik keliaujant, bet ir per maistą, vandenį ar aplinką susiklosčius palankioms sąlygoms virusui plisti.
Tą rodo ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys. Iš susirgusiųjų šia liga 2018 m. tik 18 proc. užsikrėtė kelionių po Maroką ir Egiptą metu. 41 proc. nurodė, jog užsikrėtė gyvenamojoje aplinkoje, dar 41 proc. užsikrėtimo vieta nenustatyta.
ULAC teigimu, esant mažam sergamumui Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, nuolat auga imlių, imuniteto neturinčių asmenų skaičius, todėl didėja ligos protrūkių rizika. Lietuvoje didesni šios ligos protrūkiai stebimi maždaug kas 5-7 metus, mažesni – dar dažniau. Pavyzdžiui, pernai protrūkį ULAC fiksavo kovo mėnesį, kai virusinis hepatitas A buvo patvirtintas Lietuvoje dirbančiam Ukrainos piliečiui ir su juo kontaktavusiam asmeniui, o 2017 metais registruoti net 5 hepatito A protrūkiai, kurių metu susirgo 14 asmenų.
Užsikrečiama per nešvarų vandenį ir maistą
Gydytojos K. Lebedevaitės teigimu, hepatito A viruso šaltinis yra sergantis žmogus, kuris gali sirgti simptomine arba besimptome forma. „Virusas plinta fekaliniu–oraliniu būdu, tai reiškia, kad sergantis žmogus su išmatomis į aplinką išskiria virusą ir jei yra higienos stoka, tokiu būdu per nešvarias rankas virusas gali būti pernešamas į maistą, vandenį, sklisti per užterštus paviršius“, – pasakoja K. Lebedevaitė.
Dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai – džiovinti vytinti pomidorai, nepasterizuotos sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos. Galima užsikrėsti geriant nevirtintą vandenį, jei vanduo, pavyzdžiui, šulinyje, yra užterštas gamtinėmis atliekomis dėl netinkamos ūkinės veiklos ar sanitariniai mazgai neatitinka higienos reikalavimų. Rizika užsikrėsti yra ir maudantis vandens telkiniuose ar bendro naudojimo baseinuose.
Pasak K. Lebedevaitės, patikimiausia apsauga nuo hepatito A yra skiepai.
Tačiau svarbu nepamiršti ir pagrindinės higienos taisyklės – kuo dažniau plauti rankas. „Tą būtina daryti parėjus iš lauko, pasinaudojus tualetu, vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms pakeitus sauskelnes, taip pat turint kontaktą su sergančiu šia liga, jo daiktais ar liestais paviršiais. Jei nėra galimybės nusiplauti rankų su muilu po tekančiu vandeniu, reikėtų vartoti dezinfekcinį skystį. Rankų higieną koronaviruso metu gerai išmokome, tad reikėtų jos nepamiršti ir toliau, nes ji apsaugo ir nuo daugelio kitų ligų“, – aiškina gydytoja.
Keliaujantiems ji pataria vengti nepasterizuotų pieno produktų ar blogai termiškai apdorotų maisto produktų, ypač mėsos ar žuvies, negerti vandens iš krano, atsargiai gerti kokteilius, kuriuose yra ledo kubeliai, nes neaišku, iš kokio vandens jie pagaminti. Net ir dantis valytis geriau naudojant vandenį iš butelio, ypač keliaujant po šalis, kur hepatitas A yra plačiai paplitęs. Pagal šios infekcijos paplitimo lygį šalys skirstomos į didelio, vidutinio arba mažo endemiškumo. Didelio endemiškumo šalys – Egiptas, Tunisas, Marokas, Indija, Tailandas, vidutinio – Rytų ir Pietų Europos šalys, mažo – Japonija, Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva.
Pavojingas dėl greito plitimo
Gydytoja sako, kad skiepytis nuo hepatito A rekomenduoja ne tik dėl galimų kartais pasitaikančių komplikacijų, bet ir todėl, kad hepatitą A sukeliantis virusas itin lengvai ir greitai platinamas aplinkoje, o užsikrėtus sergama ilgai – vidutiniškai mėnesį.
„Kai žmogus užsikrečia, požymiai pasireiškia anksčiausiai po dviejų savaičių, gali net ir po pusantro mėnesio. Visą šį laiką žmogus jau platina virusą, dar ir pats nežinodamas, kad serga, dėl to hepatitas A gali nepastebimai išplisti, ir dažnai net nepavyksta atsekti, kas, nuo ko ir kada virusu užsikrėtė“, – dėsto K. Lebedevaitė.
Pirmieji šios ligos simptomai būna panašūs į gripo: karščiavimas, gerklės skausmas, galvos skausmas, pykinimas, pilvo skausmas, atsiranda skausmas po dešiniu šonkaulių lanku, dingsta apetitas. Šie simptomai trunka 5-7 dienas, vėliau po truputį nyksta, bet tada atsiranda gelta: padidėja kepenys, blužnis, patamsėja šlapimas, gali būti stebimos šviesesnės išmatos. Geltos periodas gali užtrukti iki trijų savaičių.
Jei žmogus serga besimptome forma, jis nejaučia jokių ligos požymių, o tiesiog ją „išvaikšto“. Dažniausiai besimptome forma serga vaikai iki šešerių metų amžiaus.
Specifinio hepatito A gydymo nėra, tik simptominis: fizinio aktyvumo mažinimas, dietos korekcija, pykinimo ir skausmo malšinimas. Pasitaiko, kad hepatitas A komplikuojasi tulžies ir latakų susirgimais, kepenų nepakankamumu, perauga į įsisenėjusį hepatitą, galintį užtrukti iki pusės metų, arba į autoimuninį hepatitą, kai net nelikus viruso kepenų pažeidimas progresuoja toliau. Didesnė komplikacijų rizika yra vyresnio amžiaus žmonėms, kurių imunitetas silpnesnis ir jie serga kitomis gretutinėmis ligomis, rašoma pranešime spaudai.
Kai kurių profesijų atstovus turi paskiepyti darbdaviai
Kalbėdama apie skiepus nuo hepatito A gydytoja aiškina, kad trumpalaikiam imunitetui sukurti, tarkime, prieš išvykstant į kelionę, užtenka vieno skiepo. Imunitetas tokiu atveju susidaro po 14 arba 30 parų, priklauso nuo vakcinos. Siekiant ilgalaikio imuniteto turėtų būti skirta antroji vakcinos dozė praėjus 6-36 mėnesiams po pirmojo skiepo.
Skiepytis rekomenduojama ir įstaigų bei įmonių darbuotojams, susiduriantiems su profesine rizika užsikrėsti. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, darbdavio lėšomis rekomenduojama skiepyti medicinos darbuotojus, asmenis, dirbančius maisto pramonėje ar vandens bei nuotekų valymo įmonėse.
Tiems, kas serga kitomis kepenų ligomis, skiepas taip pat rekomenduojamas kaip profilaktiškai nuo hepatito A, galinčio paveikti kepenis, apsauganti priemonė.
Persirgus hepatitu A susiformuoja taip vadinamas natūraliai įgytas ilgalaikis imunitetas. „Tokį dažniausiai turi vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma yra persirgę hepatitu A vaikystėje, nes anksčiau buvo prastesnės higienos sąlygos ir virusiniai susirgimai lengviau plisdavo. Tačiau šis imunitetas nereiškia šimtaprocentinės apsaugos nuo hepatito A. Laikui bėgant dėl amžiaus ar gretutinių ligų imunitetas silpnėja ir rizika užsikrėsti padidėja“, – sako pašnekovė.
Jei kyla klausimas, ar žmogus vaikystėje sirgęs hepatitu A ir turi susiformavusį imunitetą, galima atlikti specifinius kraujo tyrimus ir ištirti imunoglobuliną G.
