Kvapioji aniužė (lot. Elsholtzia ciliata), priklausanti notrelinių šeimai, kurią ne vienas vadina piktžole arba patvorių augalu, kaip paaiškėjo, yra tikra augalų karalienė, teikianti sveikatai daugybę naudų.
Apie atradimus, tiriant kvapiosios aniužės poveikį, „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ su laidos vedėja Rima Balanškiene kalbėjo LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėja, profesorė Jurga Bernatonienė ir Kardiologijos instituto habilituotas mokslų daktaras Jonas Jurevičius.
Piktžolė su neišmatuojama nauda širdžiai
J. Bernatonienės vardas ne vienam jau girdėtas – už darbą mokslinėje srityje šiemet jai įteiktas „Lietuvos garbės“ apdovanojimas. Vis tik profesorė pabrėžia – tai ne jos, o visos komandos laimėjimas, nes prie šio augalo savybių tyrinėjimo prisidėjo platus ratas įvairių sričių profesionalų.
Paklausta, nuo ko viskas prasidėjo, J. Bernatonienė pasakoja, kad su kvapiąja aniuže „draugauja“ jau daugiau nei dešimtmetį – pirmiausia ją pažino kaip piktžolę, augančią sodyboje.
„Vėliau kilo susidomėjimas, galbūt čia yra kažkas vertingo, nes pasižiūrėjus literatūros duomenis matėme, kad rezultatų nėra daug, nėra plačiai tyrinėta.
Todėl būtent su kvapiąja aniuže buvo paskelbta doktorantūros tema, šioje doktorantūros temoje dirbo daktarė Lauryna Pudžiuvelytė ir mums kartu bendradarbiaujant pavyko gauti sėkmingų rezultatų“, – laidoje pasakojo mokslininkė.
Pirmiausia, anot profesorės, buvo nustatyta, kokios sąlygos reikalingos estrahavimui, kad būtų išskirti veiklieji junginiai, išsiaiškinta, kaip juos identifikuoti, o turint šias žinias buvo paklotas kelias preparato kūrimui.
„Mums pavyko gauti rezultatų, kur šiandien galime teigti, kad vienas iš kvapiosios aniužės poveikių yra antiaritminis veikimas. Šis poveikis buvo patentuotas Amerikoje, Japonijoje ir visai neseniai mes gavome vieningąjį Europos patentą“, – džiaugėsi pašnekovė.
Patentuoti rezultatai ir publikuoti duomenys rodo, kad kai kurie duomenys apie šios piktžolės poveikį buvo gauti pirmą kartą, nors augalas buvo nagrinėtas, tačiau taip giliai į jo savybes pažvelgta dar nebuvo.
Kvapiosios aniužės naudingieji veiklieji junginiai vadinami ketonais: elšoltzijos ketonai ir dehidroelšoltzijos ketonai. Pirmasis mokslininkų komandos atradimas – kad iš kvapiosios aniužės pagamintas ištraukas plečia kraujagysles ir taip mažina kraujo spaudimą.
Tyrimų rezultatai
Habilituotas mokslų daktaras J. Jurevičius aiškino, kad augalui pakliuvus į laboratoriją, kur tiriama širdies elektrofiziologija, kvapiosios aniužės efektas buvo tiriamas pirmiausia ant izoliuotos triušio širdies, kuri, paėmus iš organizmo, yra maitinama specialiu oksigenuotu tirpalu, kad gautų maistines medžiagas ir deguonį – tokia širdis funkcionuoja visiškai taip pat, kaip organizme.
Tyrimų metu pastebėtas augalo veikliųjų medžiagų antiaritminis poveikis. J. Jurevičius paaiškino, kaip veikia antiaritminiai preparatai:
„Dauguma antiaritminių preparatų yra skirtingų jonų kanalų blokatoriai. Elektrinį aktyvumą širdies ląstelės sukuria judėdami jonai per membraną, pagrindiniai yra natrio jonai, kalio jonai, kalcio jonai. Jonai, judėdami per membraną, suformuoja veikimo potencialą. <...>
Antiaritminiai preparatai gali būti skirstomi pagal tai, kokį joną jie veikia. Pirmos klasės antiaritminiai preparatai – tai natrio kanalų blokatoriai. Trečios klasės antiaritminiai preparatai – kalio kanalų blokatoriai. Ketvirtos klasės antiaritminiai preparatai yra kalcio jonų blokatoriai.“
Habilituoto mokslų daktaro teigimu, tokie preparatai negydo širdies, kaip ir dauguma kitų vaistų – jie tik pašalina susidariusią patologinę situaciją. Kaip pavyzdį jis pateikia sužadinimą ne vietoje ir ne laiku – ekstrasistoles, tuomet preparatais jos slopinamos užblokavus jonus, kurie jas sukelia.
Tad ką mokslininkai išsiaiškino, tirdami kvapiosios aniužės poveikį? „Mes viską ištyrinėjome ir nustatėme, kad ji priklauso pirmos klasės antiaritminių preparatų grupei. Negana to, pirma klasė antiaritminių preparatų skirstoma dar į tris pogrupius: A, B, C, priklausomai nuo to, kaip ji veikia elektrinį aktyvumą kitų jonų.
Pirma klasė, kaip minėjau, blokuoja natrio jonų judėjimą per membraną, bet paprastai antiaritminiai preparatai nėra labai selektyvūs, jie blokuoja ir kalio jonus, ir kalcio jonus. Panašu, kad kvapioji aniužė dar blokuoja ir kalcio jonų judėjimą per membraną, tokiu būdu siaurindama elektrinį potencialą, kuris susidaro judant visiems jonams ir tokiu būdu irgi turi kažkokią tai įtaką aritmijų susidaryme“, – aiškino laidos svečias.
Augalinio preparato privalumai
Vis tik profesorė J. Bernatonienė pabrėžia – poveikį turi toli gražu ne visas augalas ar visos jo dalys, o jų sudėtyje esančios veikliosios medžiagos, išskirtos tam tikru būdu ir taikant atitinkamus santykius sukūrus preparatą.
„Mes, iš tikrųjų, bandėme tirti labai įvairias ištraukas, įvairius preparatus ir tik viena kompozicija, kurią būtent ir patentavome, turi veiksmingumą“, – teigė profesorė.
Paklausta, kada galima tikėtis, kad šie preparatai pasieks vaistines, aiškaus atsakymo nėra – vaisto kelias iki paciento yra labai ilgas, kol patenka į masinę gamybą. Vis tik su gydytojo receptu kaip ekstremporalų vaistą jį įsigyti nebūtų sunku.
Tiesa, kadangi tai – augalinis vaistas, ar nebus skeptikų, kurie sakys, kad augalai negali niekuo padėti ir geriau rinktis cheminius vaistus?
„Labai priklauso, kur preparatas yra iš augalo pagamintas ir patys gamintojai neša didžiulę atsakomybę. Jeigu gamintojai tikrina žaliavų cheminę sudėtį, kokybę ir iš jo pagamina preparatą, tai mes tikrai galime turėti veiksmingą natūralų vaistą, kurio šalutinis poveikis bus daug mažesnis negu cheminių preparatų“, – paaiškino prof. J. Bernatonienė.
Jai paantrino ir habilituotas mokslų daktaras dr. J. Jurevičius, kuris pabrėžė – visi antiaritminiai preparatai, išskyrus antros klasės betablokatorius, didina mirtingumą, todėl reikia ieškoti naujų vaistų, kurie neturi tokių neigiamų šalutinių poveikių.
Aptiktas priešvėžinis poveikis
Habilituotas mokslų daktaras pridėjo, kad atliekant tyrimus su užmigdyta kiaule, nustatyta, kad mažesnėmis koncentracijomis ar net stipriau negu antiaritminis poveikis pasireiškė kraujo spaudimą mažinantis poveikis.
Be to, kraujospūdį mažinantys preparatai veikia lygiuosius raumenis, kurie yra ne tik kraujagyslėse. Tiriant kiaulės prostatą nustatyta, kad preparatas gali atpalaiduoti prostatą, todėl, anot J. Jurevičiaus, kvapioji aniužė gali būti itin naudinga vyresnio amžiaus asmenims, turintiems įvairių sveikatos bėdų.
Neseniai LSMU mokslininkai publikavo ir dar daugiau duomenų apie šio augalo veikliųjų medžiagų poveikį – paaiškėjo, kad jis pasižymi ir priešvėžinėmis savybėmis.
„Visiškai neseniai publikavome duomenis, kad ji gali pasižymėti ir priešvėžiniu veikimu. Mes gavome teigiamus atsakymus, kad toks poveikis yra, reikia dar detalesnių tyrimų ir mes matome, kaip visiškai atsitiktinai atradome augalų karalienę, kuri turi labai daug farmakologinių efektų“, – kalbėjo prof. J. Bernatonienė.
Užbaigiant pokalbį apie kvapiųjų aniužių tyrimus ir naudas, J. Jurevičius pridėjo, kad atliekant tyrimus pastebėtas dar vienas augale esančių veikliųjų medžiagų privalumas:
„Tyrimus atlikome su pelytėmis ir žiūrėjome jų toksiškumą, chronišką ir greitąjį, ir nustatėme, kad jo terapinis langas, skirtumas tarp terapinės dozės ir toksinės dozės, yra labai didelis.
Lyginant su dauguma antiaritminių preparatų ar kitų vaistų, jis yra kelis kartus plastesnis terapinis langas kvapiajai aniužei.“
Prof. J. Bernatonienė įsitikinusi – toks preparatas turi plačias rinkos galimybes, o dabar reikia tęsti tyrimus, rasti investuotojus ir, praėjęs savo kelią, preparatas atsidurs vaistinėse ir bus puikus vaistas su mažai šalutinių poveikių.
Visą pokalbį galite žiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
