Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo pašnekovė, R. Vizgirda penkerius metus kovojo su sudėtinga liga – idiopatine plaučių fibroze. Kaip pasakojo B. Vizgirdienė, ši liga nėra pagydoma, ją galima tik prislopinti geriant vaistus.
„Šiai ligai yra tik vaistai, kurie lėtina tą ligą. Šiemet šiai jo ligai suėjo penkeri metai ir per šiuos metus ėmė šiek tiek blogėti, o paskutinės dvi savaitės buvo tikrai labai blogos“, – anksčiau pasakojo moteris.
B. Vizgirdienė kalbėdama sunkiai tramdė ašaras ir pasakojo, kad šeštadienį vyko atsisveikinti su vyru į ligoninę:
„Jau vakar (šeštadienį – aut. past.) buvo uždėta deguonies kaukė, tai jau žinojau, jog Rimtautas iškeliaus. Kai sužinojome apie diagnozę, tai gydytojai sakė, jog su ja žmonės išgyvena apie penkerius metus, tai tiek viskas ir truko.“
Idiopatinė plaučių fibrozė – reta, bet sudėtinga nepagydoma plaučių liga. Siekiant supažindinti skaitytojus su sudėtinga liga ir padėti atpažinti jos simptomus laiku, naujienų portalas tv3.lt dalijasi anksčiau „Sveikatos DNR“ laidoje vykusiu laidos vedėjos Erikos Fuks ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovės, gydytojos pulmonologės doc. Kristinos Biekšienės pokalbiu apie idiopatinę plaučių fibrozę.
Idiopatinės plaučių fibrozės simptomai
Anksčiau vykusio pokalbio metu K. Biekšienė teigė, kad net penki iš šešių idiopatine plaučių fibroze sergančių Lietuvos gyventojų nežino apie savo ligą.
Kaip gydytoja minėjo laidoje, ligos nesigydantys žmonės išgyvena nuo dviejų iki penkerių metų, o ją pradėjus gydyti gyvenimo kokybė ir išgyvenamumas siekia aštuonerius metus ir daugiau.
„Tai reta sveikatos būklė, todėl nemaža dalis šeimos gydytojų ir net antrinio lygio plaučių ligų specialistų nėra su ja susipažinę. Toks žinių trūkumas užkerta pacientams kelią patekti pas tretinio lygio pulmonologus, kurie galėtų išsiaiškinti tikrąsias sveikatos sutrikimo priežastis.
Didesnis ligos žinomumas gali sumažinti klaidingų diagnozių skaičių ir padėti žmonėms pasiekti tinkamus specialistus. Veiksmingas gydymas padeda kontroliuoti ligą ir prailgina brangų ja sergančio žmogaus gyvenimo laiką“, – tąkart kalbėjo gydytoja.
Pulmonologė pažymėjo, kad dažniau šia liga suserga vyresni negu 60 metų asmenys ir rūkantys žmonės. Riziką itin smarkiai padidina sąlytis su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, persirgtos kitos plaučių ligos ir genetinis polinkis.
K. Biekšienė taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl plaučių pažeidimo sutrinka deguonies įsisavinimas, todėl žmogų gali varginti dusulys ir užsitęsęs sausas kosulys. Anot pašnekovės, į šeimos gydytoją derėtų kreiptis, jeigu kosulys nepraeina ilgiau kaip aštuonias savaites.
„Idiopatinė plaučių fibrozė neturi vieno unikalaus simptomo. Be jau minėtų sveikatos problemų, gali pasikeisti ir sergančiojo pirštų galai, kurie savo forma taps panašūs į būgnų lazdeles.
Ši liga pažeidžia plaučius, todėl negydoma gali būti pražūtingesnė už vėžį. Pacientai neretai miršta praėjus maždaug dvejiems–trejiems metams nuo simptomų pradžios.
Ankstyva diagnozė leidžia pristabdyti ligos progresavimą ir ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę. Statistika rodo, kad gydomi pacientai gali išgyventi ir aštuonerius ar net dešimt metų“, – komentavo gydytoja pulmonologė.
Kaip nustatoma, kad žmogus serga šia liga?
Idiopatinė plaučių fibrozė diagnozuojama ir specifinis gydymas nuo fibrozės skiriamas daugiadisciplinio gydytojų konsiliumo sprendimu šalies universiteto ligoninėse: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre.
Idiopatinės plaučių fibrozės priežastis nėra žinoma, todėl ji ir vadinama idiopatine. Tačiau plaučių fibrozę gali sukelti ir kitos retos intersticinės plaučių ligos bei plaučių pažeidimas sergant kitomis, pavyzdžiui, jungiamojo audinio ligomis. Jos vadinamos lėtinėmis progresuojančiomis fibrozuojančiomis intersticinėmis plaučių ligomis.
Visą „Sveikatos DNR“ laidą apie idiopatinę plaučių fibrozę žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Mirė verslininkas, filantropas Rimtautas Vizgirda
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt taip pat dalijosi B. Vizgirdienės socialinių tinklų paskyroje pasidalintu įrašu apie R. Vizgirdos netektį. Moteris įraše prašė maldomis būti kartu su ja ir jos šeima:
„Su giliu liūdesiu Birutės vardu pranešame, kad Rimtautas mirė. Prašome būti mintimis su Birute bei jos jos šeima, melstis už ją šiuo sunkiu momentu.“
Po skaudžios žinios apie Rimtauto Vizgirdos netektį, kilo klausimas, kur ir kada bus galima atsisveikinti su žinomu verslininku bei filantropu.
Laidojimo paslaugų centras pasidalino žinia, kada bus galima atsisveikinti su vyru.
„Su giliausiu liūdesiu pranešame, kad netekome Rimtauto Juozo Vizgirdos (1938.05.20–2025.09.20).
Tegul Rimtauto Juozo atminimas išlieka šviesus, o prisiminimai suteikia stiprybės šią sunkią akimirką. Liūdime kartu su šeima, draugais, kolegomis ir visais, kam teko garbė pažinti.
Su Rimtautu Juozu atsisveikinimas vyks Laidojimo paslaugų centro Antakalnio padalinyje, M. K. Paco g. 4, Vilniuje, 2-oje salėje:
• rugsėjo 22 d., pirmadienį, 16:00–21:00 val.;
• rugsėjo 23 d., antradienį, 9:00–14:45 val.
Laidojamas Antakalnio kapinėse. Mes, esame čia, kad padėtume Jums atsisveikinti su pagarba, ramybe ir šiluma.
Artimieji Rimtauto Juozo atminimą prašo pagerbti vienu baltu gėlės žiedu. Kelias žemėje baigėsi, bet atmintyje Tu gyvensi amžinai“, – buvo rašoma įraše.
Kovojo su sunkia liga
Naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakodama apie paskutinius įvykius B. Vizgirdienė neslėpė, kad paskutinės dvi savaitės buvo sunkiausios, kokios buvo per penkerius metus, kovojant su šia liga.
„Paskutines dvi savo gyvenimo savaites Rimtautas leido Šv. Roko ligoninėje, o vakar vakare (šeštadienį – aut. past.) 20:30 val. sužinojau, jog jis jau iškeliavo“, – prisimindama lemtingą vakarą pasakojo moteris.
Birutė kalbėjo, jog šis vizitas ligoninėje tikrai nebuvo planinis. Rimtautui pasidarė blogiau ir šeima iš karto kreipėsi į šeimos gydytoją su klausimu, ką daryti, o šis patarė, kad geriausia vykti į ligoninę, tad Birutė paklausė šio patarimo ir nedelsiant išvyko į ligoninę kartu su Rimtautu.
„Dar sutapo, jog mes kraustėmės iš vieno buto į kitą, bet naujame bute jam labai pablogėjo. Šeimos gydytojui liepus, vykome į ligoninę su greitąja pagalba. Buvo pradėjęs gerti vaistus nuo plaučių silpnesnius, bet vėliau reikėjo jau ir stipresnių. Gydytojas sakė, jog nuo tų vaistų labai kenčia širdis“, – vakar naujienų portalui tv3.lt pasakojo Birutė.
Moteris sekmadienį vyko atsiimti mirties liudijimo, o jame pamatė, kokia buvo mirties priežastis: „Atsiėmiau mirties liudijimą. Ten buvo rašoma, jog neatlaikė širdis.“
Norėjo būti savarankiškas
Rimtauto žmona Birutė pasakojo, jog vyras norėjo būti savarankiškas, tačiau tikrai prireikė pagalbos atliekant net ir paprasčiausius dalykus.
Moteris atviravo, jog Rimtautas prieš kurį laiką gulėjo slaugos ligoninėje, tačiau gydytojų reikalavo, jog jį išleistų namo, nes jis gerai jaučiasi, todėl gydytojai taip ir padarė:
„Reikėjo padėti ir atsistoti, atsisėsti, išmaudyti, aprengti, bet su lazdele pavykdavo ir pačiam kartais atsistoti, pavaikščioti.“
Moteris atviravo, jog Rimtautas prieš mirtį buvo itin nusilpęs, svėrė apie 50 kilogramų:
„Jis jau nebenorėjo valgyti, tai tuomet supratau, kas laukia, nes prieš pusmetį palaidojau brolį su tais pačiais simptomais, tai žinojau, kas laukia Rimtauto, bet bandžiau šias mintis išmesti iš galvos.“
„Kai netenki žmogaus, su kuriuo buvai 24 valandas per parą, sunku suvokti, jog tai apskritai yra tikra“, – braukdama ašaras kalbėjo Birutė.
B. Vizgirdienė sakė, kad faktas, jog Rimtauto nebėra, yra, tačiau jo širdis ir protas priimti nenori.
„Atrodo, dar pasiimsiu savo rankinę ir vyksiu jo aplankyti“, – verkė moteris.
Birutė Vizgirdienė prisiminė paskutinius vyro žodžius
Natūralu, kad asmuo, netekęs mylimo žmogaus, trumpam pabėgti gali tik per darbus, todėl B. Vizgirdienė atviravo, kuomet vakar visą dieną lakstė su reikalais, mintis atitraukti pavyko dėl daugybės užgriuvusių rūpesčių:
„Kai tu esi užsiėmusi, lakstai į ligoninę, laidojimo namus, kažkaip būni toje akimirkoje, galvoji apie tuos planus, ką ir kur padaryti, kam ir ką pasakyti, bet tik atsisėdi ir tuomet iš karto paskęsti tuose prisiminimuose, toje žinioje, iš karto sielvartas ima viršūnę.“
„Geriausia yra ką nors veikti, nes tik grįžti į namus ir iš karto blogai“, – pasakojo Birutė.
Moteris atviravo, kad su Rimtautu šia tema – apie jo mirtį – yra kalbėję, tačiau vyras visuomet išreikšdavo vieną – jog nori gyventi.
„Užvakar jo vienintelis sakinukas buvo: „Birute, aš noriu gyventi“. Aš jam dar pasakiau, kad tu tik sustiprėk, jei galėsi pats nuleisti kojytes iš lovos, tada gydytojai tave išleis ir važiuosime namo. Tas dvi savaites jis visą laiką norėjo ir prašė būti vežamas namo.
Aš suvokiu tai, jog gyvenimas vis tiek eina tolyn ir aš kažkaip turiu kabintis į jį ir eiti toliau, bet šią akimirką man labai sunku. Svarbu, jog ir aš neparkrisčiau, nes mano vaikai Amerikoje“, – kalbėjo Birutė.
Moteris pasidalijo, ką veiks toliau, jog atitrauktų mintis: „Grįšiu į dailę, dailės pamokas, nes aš ten viską pamirštu, susilieju su darbu ir manau, kad ten man bus daug lengviau.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
