Šią savaitę minima tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Nacionalinio sveikatos fondo (NFZ) duomenimis, 2022 metais Lenkijoje Alzheimerio ir panašios ligos buvo diagnozuotos 357 tūkst. žmonių. Nors vaistų nuo Alzheimerio ligos kol kas nėra, žinojimas apie galimybę ja susirgti gali būti labai svarbus rizikos grupei priklausančiam asmeniui, teigia Australijos nacionalinio universiteto (ANU) mokslininkai.
Šio universiteto mokslininkai sujungė nanotechnologijas, dirbtinį intelektą ir molekulinę biologiją ir taip sukūrė naują metodą, kuriuo kraujyje galima nustatyti Alzheimerio ligos baltyminius žymenis. Šie žymenys yra ankstyvosios neurodegeneracijos požymiai, o ankstyvas jų nustatymas kol kas yra geriausias būdas veiksmingai stabdyti Alzheimerio ligos progresavimą.
Gali padėti stabdyti Alzheimerio ligos progresavimą
Nors liga neišgydoma, žymenų nustatymas 20 metų iki pasirodant pirmiesiems simptomams gali gerokai pakeisti sveikatos rodiklius.
„Jei žmogus gali sužinoti savo rizikos lygį gerokai iš anksto, jis turi daug laiko teigiamiems gyvenimo būdo pokyčiams ir tinkamai gydymo strategijai, kuri gali padėti sulėtinti ligos progresavimą“, – teigia vienas iš išradimo autorių Shankaras Duttas.
Norint atlikti testą, tereikia paimti nedidelį lašelį kraujo ir įdėti jį į išmaniojo telefono dydžio prietaisą, kuriame esantis nanotechnologijų lustas, remiamas dirbtinio intelekto, reaguoja į specifinius baltymus.
„Šiuo metu Alzheimerio liga dažniausiai diagnozuojama remiantis protinių gebėjimų pablogėjimu, t. y. kai liga jau būna smarkiai pažeidusi smegenis. Ankstyva diagnozė, kuris yra svarbi veiksmingam gydymui, paprastai reikalauja invazinių ir brangiai kainuojančių ligoninės procedūrų, pavyzdžiui, juosmeninės dalies punkcijos, kurios gali būti fiziškai ir psichologiškai sunkios pacientams“, – sako vienas iš prietaiso kūrėjų, ANU profesorius Patrickas Kluthas.
„O mūsų metodui reikia tik nedidelio kraujo mėginio ir pacientai galėtų gauti rezultatus beveik iš karto. Greitą ir paprastą tyrimą galėtų atlikti šeimos gydytojai ir kiti specialistai, todėl nebereikėtų vykti į ligoninę“, – priduria jis.
Tyrėjai teigia, kad jų sukurtas metodas galėtų būti pritaikytas ir kitoms ligoms, pavyzdžiui, Parkinsono ligai, išsėtinei sklerozei ir šoninei amiotrofinei sklerozei nustatyti.
