Įsisiūbuojant omikron bangai Lietuvoje susirgimų koronavirusu skaičiai kasdien pasipildo keliais tūkstančiais atvejų. Todėl skundų dėl apsunkinto patekimo pas šeimos gydytojus šiuo metu gali tekti išgirsti vis daugiau.
Mat jei tikintis geriausio scenarijaus omikron atmaina ir nepaguldys daugiau pacientų į ligonines, pirminė sveikatos grandis, o tiksliau – būtent šeimos gydytojai turės tvarkytis su gerokai išaugusiais pacientų srautais ir spėti jiems dalinti nedarbingumo lapelius.
Atvejų šuolis greičiausiai bus iki vasario-kovo
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas Eimantas Brazaitis pasakojo, kad jei dar praėjusį pirmadienį iškart po Naujų metų buvo labai nustebęs savo darbotvarkėje radęs net kelias laisvas vietas pacientams priimti, dabar situacija kardinaliai pasikeitė.
„Jau antradienis sugrąžino į realybę – radau 13 papildomų pacientų. Nesu tikras, ar visi jie buvo kovidiniai, bet tai iš esmės 13 papildomų pacientų, kai paprastai priimama apie 19. Tai jų buvo beveik dvigubai daugiau, nei įprasta. Ir tai tęsėsi toliau kiekvieną dieną. Tai darbo krūvis akivaizdžiai šoktelėjo“, – konstatavo jis.
Anot pašnekovo, turint omenyje kritusią vakcinų apsaugą nuo užsikrėtimo koronavirusu, akivaizdu, kad užsikrėtimų šuolis tęsis ir toliau.
„Panašu, Kalėdų senelis per šventes visiems išnešiojo kovido. Todėl ir atvejų padaugėjimas tikrai jaučiamas. Natūralu, kad tie, kurie serga dabar, užkrės tuos, kurie neserga. Omikronui vakcina, nepaisant to, kad ženkliai padeda sutrumpinti ligos laikotarpį, palengvina ligos simptomus, užsikrėtimo tikimybę palieka nemažą“, – kalbėjo E. Brazaitis.
Jis pažymėjo, kad viruso plitimui „pasitarnaus“ ne tik praūžusios didžiosios metų šventės, bet ir šaltasis metų laikas.
„Tokiu metu visai koronavirusų šeimai būdingas pakilimas. Taigi greičiausiai dabar atvejų šuolis bus iki vasario-kovo mėnesio, kai, duok dieve, pradės kristi“, – vylėsi šeimos gydytojas.
Portalas tv3.lt primena, kad pateikęs naujausias prognozes Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis nurodė, jog omikron bangos piką greičiausiai išvysimo sausio pabaigoje–vasario pradžioje.
Pasigenda racionalių sprendimų dėl „biuletenių“ išdavimo
E. Brazaitis konstatavo, kad taip klostantis situacijai neišvengiamai atsiras nepatenkintų dėl ilgesnių eilių pas šeimos gydytojus.
„Man pačiam kartkartėmis vis tenka skambinti į tam tikras gydymo įstaigas užregistruoti pacientus, pasiteirauti dėl tam tikrų aspektų – administracinių ar medicininių, tai pabandžius bet kur prisiskambinti atsiliepia robotas ir numeriai visada užimti. Tai kyla klausimas, jei besikreipiančiųjų srautas toks didelis, kodėl konsultantų nedidinamas kiekis?“ – svarstė jis.
Profesinės sąjungos atstovas pažymėjo, kad gydytojų kiekio staiga padidinti neįmanoma, bet galimi kiti sprendimai, kurie padėtų sumažinti biurokratinę naštą.
„Čia jau galbūt atsakingų institucijų klaidos, kad neleidžia nedarbingumo išdavinėti slaugytojoms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), tiems patiems „Sodros“ specialistams, kai paciento būklė yra lengva ir specifinio gydymo nereikia.
Galėtų net išplatinti pranešimą, kad varginant tokiems ir tokiems simptomams, lengvam kosuliui, neaukštai temperatūrai, galėtų kreiptis į „Sodros“ ar NVSC specialistą, kurie galėtų išduoti nedarbingumą, o jau per 10 d. su jais susisiektų gydytojas. Tada galėtum dienotvarkę susidėlioti, susisiektum su pacientu, kada turėtum laiko. O kai turi viską padaryti „čia ir dabar“, sėdi viršvalandžius“, – siūlė jis apgailestaudamas dėl esamos tvarkos.
E. Brazaitis sutiko, kad esant tokiai dinamiškai situacijai gali būti sudėtinga pritaikyti tokį milžinišką mechanizmą kaip sveikatos apsaugos sistemą prie pasikeitusių sąlygų.
„Bet daug trūkumų yra ir dėl elektroninės sistemos, būtinai žmogus turi kreiptis tą pačią dieną, nes atbuline data išdavinėti „biuletenį“ kyla iššūkių. O kai dabar dauguma atvejų yra lengvi, žmogus pats galėtų užsiregistruoti kažkokioje sistemoje, nurodyti, kad jo tyrimas teigiamas, kad jam reikia nedarbingumo“, – dėstė jis.
„Iškrenta“ patys medikai
Dar viena pašnekovo įvardyta bėda – patys dėl ligos ar izoliacijos „iškrentantys“ medikai.
„Medikai nebūtinai suserga, bet tenka izoliuotis. O tada žmones, kurie buvo užregistruoti pas specialistą, turi perimti kiti. Gerai, jei įstaiga didesnė, o jei įstaigoje dirba tik 3–4 gydytojai. Vienam jų „iškritus“ tenka didesnis krūvis“, – pastebėjo jis.
LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas portalui tv3.lt taip pat pastebėjo, kad didesnė bėda sveikatos sektoriui gali būti ne stacionaro užpildymas sunkesniais pacientais, o pačių darbo rankų stygius.
„Kiek lovų beapsibrėžtum, vis tik svarbiausias yra žmogiškasis personalas. Ir jeigu mes kalbame apie jį ir žinome, kad, pirminiais duomenimis, turimos vakcinos sumažina tikimybę sunkiai ligai, bet užsikrėtimo rizika lieka, tai klausimas, kas bus, kai virusas pradės plisti tarp medikų.
Ir kas bus tada, jei pradės masiškai medikai, slaugytojai, pagalbinis personalas „iškristi“ dėl užsikrėtimo. Ir tada galime būti ir nepasiekę tų 240 reanimacinių lovų ribos, bet sveikatos sistema gali susidurti su tokiu iššūkiu“, – atkreipė dėmesį jis.
Apie šią problemą įspėjo ir Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos pirmininkas, Londono Karalienės universitetinės ligoninės Intensyviosios pagalbos skyriaus vadovas prof. Tomas Jovaiša.
Anot jo, vienas didžiausių iššūkių bus medicinos personalo trūkumas, ypač priėmimo skyriuose, nes pasiskiepiję asmenys, kurių sistemoje dauguma, serga be simptomų arba labai lengvai, bet į darbą kurį laiką eiti negalės.
„Numanome, kad pagrindinis srautas pacientų, jį mūsų kolegos išvys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, manome, tai bus pati karščiausia ir sudėtingiausia sveikatos apsaugos sistemos vieta artimiausiomis savaitėmis, kur poreikio augimas gali viršyti 20 ir daugiau procentų. Tai gali tikrai sukelti problemų“, – kalbėjo jis po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu.
T. Jovaiša kartu pastebėjo, kad sveikatos apsaugos sistemos rezervų plintant omikron atmainai Lietuvoje turėtų pakakti, o į ligonines guldomų COVID-19 asmenų, lyginant su dabartine situacija, skaičius neturėtų išaugti daugiau nei dešimtadaliu.
„Manome, kad augimas neturėtų viršyti 10 procentų, šiuo metu rezervas yra gerokai didesnis. Kalbant apie hospitalizacijos poreikį, jis bus kiek didesnis, nei augimas intensyvioje terapijoje, bet taip pat nedidelis“, – prognozavo ekspertas.
Pokyčiai dėl izoliacijos tvarkos
Tiesa, situacija dėl izoliavimosi būtinybės jau tuoj turėtų pasikeiti, mat pirmadienį įsigaliojo nauja izoliacijos tvarka medikams. Pagal ją tiems, kurie yra paskiepyti ir persirgę, po kontaktu su sergančiuoju izoliuotis nereikės, tačiau padažnės testavimasis.
Kaip pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pokyčiai dėl izoliacijos tvarkos dėl COVID-19 laukia ir visos visuomenės. Planuojama, kad ji turėtų trumpėti nuo 10-ies iki 7 dienų.
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad galbūt izoliacija galėtų trumpėti ir besimptome koronaviruso infekcijos forma sergantiems asmenims.
Be kita ko, dar penktadienį pranešta, kad nuo pirmadienio taip pat nebeliks griežtesnių izoliacijos reikalavimų asmenims, kurie turėjo sąlyti su omikron atmaina užsikrėtusiu asmeniu. Visi sąlytį turėję žmonės, nepriklausomai nuo užsikrėtusiajam nustatytos koronaviruso atmainos, turės izoliuotis įprasta tvarka.
