L. Velykytės brolis Donatas anksčiau naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kad nors paskutinis pokalbis su Lina artimiesiems nuogąstavimų nesukėlė, ji buvo planavusi aplankyti kapus bei susitikti su juo ir mama, tačiau sesuo neatvyko, o jos mobilusis telefonas jau buvo išjungtas.
Kas lėmė, kad 36-erių psichologė dingo be žinios, nežinia, tačiau, kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė psichologas Gediminas Navaitis, psichologai taip pat gali perdegti psichologiškai, tai – realus reiškinys, nes šioje profesijoje darbo krūvis yra didelis.
O specialistai įspėja, kad tokios situacijose svarbu atkreipti dėmesį į pirmuosius prastos emocinės ir psichologinės būklės ženklus, tokius kaip elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita, nes jie gali rodyti, kad žmogus išgyvena sudėtingą laikotarpį.
Kaip atpažinti žmogų krizinėje situacijoje?
Kaip skelbta anksčiau, daugiau nei pusė lietuvių sako, kad jiems patiems ar šalia esantiems nors kartą prireikė psichologinės pagalbos. Visgi, „Sprinter“ tyrimų duomenimis, 4 iš 10 gyventojų pripažįsta, jog nemokėtų suteikti pirmosios psichologinės pagalbos.
Psichologė Beata Pučinskaitė anksčiau TV3 Žinioms kalbėjo, kaip atpažinti, kad žmogui gali būti reikalinga pagalba. Jos teigimu, elgesio pokyčiai gali būti požymis, jog žmogui reikalinga psichologinė pagalba.
„Pavyzdžiui, žmogus buvo pakankamai emocionalus ir staiga kažkaip apatiškas, niekas neįdomu, jokių emocijų nepatiria. Tai irgi gali būti ženklas“, – sakė psichologė B. Pučinskaitė.
Tokiu atveju neužtenka pasakyti „viskas bus gerai“. Jos teigimu, žmonės, išgirdę šią frazę, nenori atsiverti ir kalbėti apie savo emocijas.
„Žinojimas, kaip prieiti prie žmogaus, kad galim su juo išbūti, nereikia situacijos iš karto kažkaip labai sutvarkyti. Padėti jam prisiminti, ką jis jaučia kūne, pakvėpuoti kartu su juo. Patikinti, kad žmogus nemirs nuo panikos atakos“, – akcentavo psichologė.
Pasak psichologų, jei žmogus nesikreipia pagalbos ir neišlieja emocijų, dažniausiai jas ima slopinti vartodamas alkoholį arba psichotropines medžiagas.
Tyrimai rodo, kad žmonės, slopinantys emocijas, dažniau serga onkologinėmis, širdies ligomis, turi padidėjusį kraujospūdį.
3 svarbūs veiksmai norint padėti
Raudonojo Kryžiaus atstovė anksčiau TV3 Žinioms pasakojo apie tris svarbiausius veiksmus, padedančius žmogui, susiduriančiam su sunkumais.
Ji pabrėžė, kad svarbu atidžiai stebėti žmogų, pasiteirauti apie jo savijautą ir iš tiesų išklausyti.
„Labai mėgstame patarinėti, kišti savo nuomonę, kaip aš išgyvenau ir kaip čia gyvenimas yra suraitytas. Todėl tas aktyvus klausymas, dėmesingas klausymas ir yra tai, kai tu klausi kito žmogaus, kokia yra jo emocinė būsena, o ne kaip tau atrod,o kaip turėtų būti“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Jovita Kriukelytė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius organizuoja ir pirmosios psichologinės pagalbos mokymus, kurių metu žmonės mokosi atpažinti emocijas, išklausyti streso apimtą žmogų ir įvertinti, kokios pagalbos reikia ir, jei reikia, tinkamai nukreipti.
Be to, mokymai padeda suprasti, kada reikėtų nukreipti žmogų pas profesionalus, o kada užtenka tiesiog būti šalia ir palaikyti. Šie mokymai skirti ne tik specialistams, bet ir visiems, norintiems išmokti tinkamai reaguoti krizės metu.
Dingo psichologė Lina Velykytė
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dingo psichologė Lina Velykytė. Apie tai šeimos nariai pasidalino socialiniuose tinkluose.
„Dingo Lina Velykytė gim. 1987-12-29 (36 m.), gyvenama ir paskutinė žinoma vieta – Vilnius. Ūgis apie 170 cm. Nuo spalio 31 d. nepavyksta susisiekti. Ką nors mačiusius ar galinčius suteikti bent kokios informacijos, prašau informuoti policiją telefonu 112 arba mane žinute“, – į gyventojus kreipėsi Donatas Velykis.
Policijos pareigūnai pranešimą apie dingusią moterį (gim. 1987 m.) gavo lapkričio 1 d. 20.25 val.
Policija panešė, kad vykdomų procesinių veiksmų ir jų rezultatų pakomentuoti neturi juridinio pagrindo, nes Vilniaus m. 5-ajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingusio asmens. Sudarytas tyrimo planas, pareigūnai aiškinasi aplinkybes.
