Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti Vilniaus kolegijos lektorius, želdynų ekspertas Tomas Čižokas.
Jis pasidalijo paties naudojamu efektyviu būdu samanų naikinimui, kuris užtikrina, kad šios vejoje daugiau nebeželtų.
Kodėl vejoje atsiranda samanos?
Nors dauguma sodininkų nori turėti dailią, vešlią veją, visgi tai pavyksta ne visuomet. Pasak T. Čižoko, samanos vejoje pasirodo dėl kelių priežasčių.
Jis aiškino, kad turi susidaryti tam tikros palankios sąlygos jų veisimuisi, kad samanos imtų augti vejoje.
„Priežasčių, dėl ko atsiranda samanos, yra kelios. Pirmiausia, jos mėgsta pavėsingas, drėgnas vietas, ypatingai ten, kur sunkesnis dirvožemis ir ilgesnį laiką užsilaiko vanduo. Taip pat joms patinka vietos, kur dirvožemis yra rūgštesnis.
Anksčiau visi sklypus apsisodindavo tujų gyvatvorėmis ir automatiškai tujos teikdavo pavėsį ir rūgštindavo dirvožemį, tad dėl to samanos sėkmingai stelbė mūsų vejas“, – pastebėjimais dalijosi specialistas.
Jis pasakojo, kad tai – ne vienintelės priežastys, dėl kurių galima susidurti su samanomis. T. Čižokas atskleidė, kad nusilpusi veja – dar viena samanų atsiradimo priežastis.
Pasak jo, atsiradusios samanos gali paskatinti sodininkus susimąstyti, ar tikrai veja yra pakankamai prižiūrima ir gauna reikalingų medžiagų.
„Dar kita priežastis, dėl ko samanos užima vejas, yra ta, kad gamtoje gerų tuščių vietų nebūna. Jeigu vejos žolė silpnesnė, negaunanti pakankamai maistinių medžiagų, netinkamai prižiūrima, netinkamame aukštyje šienaujama, ji pradeda retėti.
Žolė tampa silpnesnė, o tie, kas pasidaro silpnesniais, juos puola ligos ir kenkėjai, jų vietą užima kažkas kitas, kas yra stipresnis, šiuo atveju – samanos“, – aiškino ekspertas.
Samanų poveikis vejai
Specialisto pasiteiravus, kaip samanos gali paveikti veją, jis pasakojo, kad iš principo šie augalai yra nekenksmingi. Anot jo, samanos yra užsitraukusios sodininkų rūstybę dėl estetinių priežasčių, nes vientisoje vejoje išsiskiria jų spalva.
„Iš tiesų, samanos sodininkams iš principo netrukdo. Jos žalios, tačiau visi nori, kad einant žeme būtų juntama žolės faktūra, spalva, nes samanų spalva dažnai būna šviesesnė, linkusi į rudumą. Tada veja atrodo pasenusi, neprižiūrėta.
Vis tik kai kurie samanas labai vertina ir netgi kuria samanų sodus, samanų vejas. Yra žmonių, kurie netgi specialiai stengiasi savo valdose užsiveisti samanų, tad čia viskas priklauso nuo požiūrio“, – aiškino T. Čižokas.
Paprašius daugiau papasakoti apie požiūrio keitimą, specialistas aiškino, kad yra tokių situacijų, kuomet samanas vejoje panaikinti tampa išties sunku.
Pašnekovas aiškino, kad tokiais atvejais vertėtų per daug nesusierzinti, o priimti realybę tokią, kokia ji yra:
„Kartais, kai neįmanoma sudaryti gerų sąlygų vejai, reikia keisti požiūrį ir pasidžiaugti samanomis. Jos gali puikiai tarnauti sode ir nėra čia nieko blogo. Taip, galbūt mes esame pripratę prie vejos, mūsų įpročiai sunkiai keičiasi, tačiau samanos nėra blogas dalykas.
Jeigu matome, kad sklypą supa aukšti pastatai, nuolat suteikiantys pavėsį, tai mes juk tų pastatų nebepakeisime, nepatrauksime. Tada mes turime arba stengtis, kad veja būtų prižiūrima, taptų stipri ir nugalėtų samaną, arba susitaikyti su tuo.“
Kaip išnaikinti samanas?
Vis tik samanų naikinimui pasiruošusiems sodininkams T. Čižokas pateikė kelis patarimus, kaip tai padaryti.
Jis pasakojo, kad ne tik pats yra juos išbandęs, tačiau taip pat šiais metodais samanas yra išnaikinęs klientų sodybose bei juos rekomenduoja naudoti savo studentams.
„Esu naikinęs samanas tiek sau, tiek klientams. Aš tiek pats naudojau visus šiuos metodus, tiek savo studentams tai patariu. Atsiminkite vieną dalyką, kad neužtenka samanų naikinimui naudoti tik vieno dalyko, reikia viską naudoti kompleksiškai“, – aiškino jis.
Pasiteiravus, kokius metodus pašnekovas yra išbandęs, T. Čižokas pateikė kelis pagrindinius darbus, kuriuos reikia padaryti siekiant samanų išnaikinimo vejoje.
„Vienas iš būdų yra naudoti subalansuotas, kompleksines trąšas, kuriose yra geležies ir sieros. Samanos šių dviejų elementų labai nemėgsta, tad jeigu mes dirvą tręšime su šiomis trąšomis, tada apmažinsime samanas.
Dar vienas svarbus aspektas – dirvos rūgštingumas. Jeigu mūsų dirva yra užrūgštėjusi nuo tam tikrų augalų, tarkime, dėl šalia esančių pušynų ar aplinka apsodinta tujomis, tuomet mūsų žemę reiktų kalkinti, kad ji taptų neutrali.
Taip pat svarbu teisingai prižiūrėti veją, kad ji būtų ne per aukšta, nesusiplojusi į žemę, o paskutinis dalykas yra vejos aeravimas ir skarifikavimas, kada mes sujudiname viršutinį žemės sluoksnį, įbrėžiame tokias eilutes ir į jas patenka drėgmė, oras, trąša, maisto medžiagos.
Tada automatiškai veja yra pilnai pasiruošusi maitintis, puikiai paima iš aplinkos drėgmę, maisto medžiagas. Tada veja būna tankiau sužėlusi, tvirta, graži ir stipri.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
