Nors COVID-19 vakcinos buvo sukurtos per rekordiškai trumpą laiką (vieningų, pasaulinių pastangų dėka), jos, kaip ir visi vaistai, praėjo griežtus ir išsamius testavimo etapus, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir saugumą.
Tačiau tai, kad jos juos praėjo, dar nereiškia, kad nebus šalutinių poveikių (tikrų ar įsivaizduotų), nes išduodant bet kokius vaistus pasauliniu mastu, turėtumėte būti garantuoti, kad susidursite su komplikacijomis – didelėmis ar mažomis, retomis ar dažnomis.
Mažas, bet keistas šalutinis poveikis, kuris pradeda atsirasti, buvo pavadintas „COVID ranka“ ir, nors jis laikomas nekenksmingu, tačiau yra neįprastas. Daugelis žmonių po vakcinacijos patirs tam tikrą diskomfortą, tačiau „COVID ranka“ pasireiškia tik savaitę po vakcinacijos.
Susijęs su mRNR-1273 vakcina (geriau žinoma kaip „Moderna“), šalutinis poveikis yra žinomas tiems, kurie jį apibūdino kaip uždelstą odos reakciją arba uždelstas lokalizuotas padidėjusio jautrumo reakcijas.
Tie, kurie tai patiria, po vakcinacijos nejaučia simptomų maždaug savaitę, o po to, vieną rytą atsibudę pajaučia nemalonų jausmą injekcijos vietoje. Ranka gali paraudonuoti ir sutinti. Injekcijos vieta taip pat gali būti skausminga, karšta, ją gali niežtėti, ir tai gali tęstis kelias dienas.
„New England Journal of Medicine“ paskelbtoje korespondencijoje įspėta, kad, atsižvelgiant į „COVID rankos“ retumą, sveikatos priežiūros darbuotojai gali nežinoti, su kuo jie susiduria – o tai kai kuriais atvejais gali sukelti nereikalingą antibiotikų paskyrimą. Tinkamas ligos gydymas yra paprastas simptomų šalinimo atvejis, nes reakcija savaime turėtų praeiti per kelias dienas.
„Jei jaučiamas skausmas, gali padėti acetaminofenas (paracetamolis) arba ibuprofenas (ibumetinas), – „IFLScience“ sakė dr. Kimberley Blumenthal iš Masačusetso bendrosios ligoninės ir Harvardo medicinos mokyklos. – Jei pasireiškia bėrimas, vietiniai kortikosteroidai gali padėti. Jei yra lokalizuotas patinimas, gali padėti šaldymas ledu. Jei jaučiamas niežulys ir matomas bėrimas, mes dažnai rekomenduojame nemigdančius antihistamininius vaistus, tokius kaip cetirizinas („Zyrtec“) ar feksofenadinas („Allegra“).“
Šalutinio poveikio retumas reiškia, kad „COVID rankos“ atsiradimas išlieka palyginti nepakankamai ištirtas, tačiau keliuose „New England Journal of Medicine“ straipsniuose aprašoma nedaug paaiškėjusių atvejų, įskaitant šią 12 pacientų seriją ir šią vakcinos gavėjų, kurie yra juodaodžiai, čiabuviai ar nebaltaodžiai žmonės, seriją.
Laimei, net jei patiriate šį šalutinį poveikį, uždelsta reakcija nelaikoma priežastimi nesiskiepyti antrąja doze. Be to, tyrimai parodė, kad ne visi, patyrę šią reakciją po pirmosios vakcinos dozės, ją vėl patirs po antrosios. Pranešimų apie „COVID ranką“ išlieka palyginti nedaug, nors gali būti, kad kai kuriems simptomai yra tokie lengvi, kad apie juos net neverta pranešti. Tačiau jei taip nutiks jums, galite padėti vakcinos tyrimams, pranešdami apie poveikį atitinkamiems žmonėms.
Šį šalutinį poveikį patiriantys asmenys turėtų kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą Lietuvoje, o jei yra reikalinga medicininė pagalba, vertėtų pasikalbėti su savo šeimos gydytoju.
K. Blumenthal ir jos kolegos tęs tyrimus dėl reakcijų į vakcinas, atsižvelgdami į jų paplitimą įvairiuose geografiniuose regionuose, bendruomenėse ir tarp vakcinų gamintojų, kad geriau suprastų, kam gresia odos reakcijos ir kokia jų klinikinė reikšmė.
