Ar esate matę tokius garsius ir žiūrovų pamiltus filmus kaip „Bridžitos Džouns kūdikis“ arba visai neseniai pasirodžiusį filmą apie Eurovizijos dainų konkursą, pavadinimu „Eurovision Song Contest: The Story of Fire Saga“?
Jeigu šiuos filmus matėte, tikriausiai jūsų ekrane pasirodė ir lietuvaitės Aistės Gramantaitės veidas, mat iš Šiaulių kilusi aktorė vaidino būtent šiuose filmuose. Kaip taip nutiko, kad sėkmė vaidinti tokiuose garsiuose filmuose nusišypsojo būtent Aistei, kuo moterį sužavėjo aktorystė ir kokie jai pasirodė tokie garsūs aktoriai kaip Renee Zellweger, Colinas Firthas, Rachel McAdams ar Willas Ferrellas?
Apie visa tai ir dar daugiau kalbamės kartu su aktore A. Gramantaite, kuri jau dvejus metus gyvena ten, kur, kaip ji pati sako, jos širdžiai geriausia – Lietuvos sostinėje, Vilniuje.
Aiste, kaip taip nutiko, kad gyvenime pasirinkote būtent aktorystę?
Iš tiesų nežinau, ar mes pasirenkame dalykus, ar dalykai pasirenka mus. (šypteli) Vaikystėje viskas prasidėjo nuo rašymo, mėgdavau kurti įvairius dalykus, o vėliau pradėjau lankyti dramos būrelius. Man lipo, patiko, visą laiką dalyvaudavau įvairiuose konkursuose ir turėjau nuostabią mokytoją, kuri manyje kažką įžvelgė.
Kai baiginėjau dvyliktą klasę, man sakė, kad reiktų pabandyti stoti į aktorinį, bet aš ėmiau nebežinoti, ko noriu, o kaip tik tuo metu visi išvažinėjo į užsienį ir man pasiūlė studijuoti specialybę, kurioje žurnalistika buvo maišyta su kinu. Man patiko, kad ne vienas dalykas, o keli.
Išvažiavau studijuoti ir jau antrame kurse supratau, kad žurnalistika ne man, esu kūrėja – man reikia kurti ir fantazuoti. Aktyviai lankiausi renginiuose, teatruose ir parodose, supratau, kad man reikėjo vis dėlto stoti į aktorinį.
Tuo metu buvau įstojusi į vieną anglų jaunimo trupę, su kuria kelerius metus vaidinau anglų kalba. Aš neišsigandau užsienio kalbos ir ėmiau suvokti, kad galiu vaidinti ir anglų kalba, todėl magistro studijas pasibaigiau Anglijoje. Šios studijos man buvo tai, ko reikėjo, ir tie metai buvo patys geriausi.
O kaip į jūsų pasirinkimą tapti aktore reagavo draugai, artimieji? Ar šeimoje yra aktorių?
Ne, mano seneliai buvo menininkai. Aš vienintelė šeimoje pasirinkau tokią kryptį, bet tėvai mane visą laiką palaikė. Galbūt todėl, kad buvau protinga, užsispyrusi ir gerai besimokanti mergina. Tėvai manimi pasitikėjo ir niekada dėl to didelių klausimų nebūdavo.
Jus galima išvysti ir filme „Bridžitos Džouns kūdikis“, ir garsiajame seriale „Černobylis“. Ar kelias iki tokių didelių projektų buvo lengvas?
Mes visą laiką galvojame, kad pabaigus studijas, mes išeisime iš universiteto ir visi mūsų norės, lengvai kilsime karjeros laiptais. Tačiau iš tiesų tuomet gyvenime atsiranda chaosas, o per penkerius metus aš supratau, kas tai yra ir kaip jame išgyventi. (juokiasi) Per pirmus penkis metus atkrenta labai daug menininkų, aktorių ir panašių veiklų specialistų, nes jie nesugeba gyventi tokiame chaose.
Pirmi mano metai iš tiesų buvo kupini įvairių darbų, projektų, teatrų. Daug dirbdama ir ieškodama susiradau pirmąją savo agentę, vėliau radau ir filmų atranką, taip gavau vaidmenį pirmame filme, vaidinau ir pilnametražiame filme. Taip įgavau patirties.
2014-taisiais man pasisekė, nes susiradau nuostabią agentę, su kuria turime puikų santykį. Ji dirba už mane ieškodama man darbų, o aš atėjusi į atranką pasirodau taip gerai, kad gaučiau vaidmenį.
Manau, kad čia, be abejonės, yra ir sėkmės reikalas, bet tam reikia įdėti ir labai daug darbo. Taip pat man pasisekė, kad Didžiojoje Britanijoje pradėjus vaidinti, buvo labai mažai mano amžiaus tamsiaplaukių užsieniečių, kurios turėjo patirties, savo nišą.
Todėl vaidindavau ruses, lenkes, albanes ar rumunes, nes atrodžiau tokia tamsesnė, mažiau lietuvaitė. Pirmus penkis metus tai buvo stiprusis mano arkliukas, vėliau atsirado ir patirtis.
Ar „Bridžitos Džouns kūdikis“ buvo jums pirmas filmas, kuriame vaidinote su tokiomis garsiomis žvaigždėmis kaip Renee Zellweger?
Ne, prieš tai buvo vienas toks serialas „Raudonoji palapinė“. Tuomet buvo labai populiarūs „Sostų karai“, todėl sugalvojo moterų kanalas padaryti moterišką versiją. Jie surinko kiek galėjo žinomų žmonių, kai kurios jau buvo didžiausios žvaigždės, kai kurios išgarsėjo dar labiau.
Šiame seriale vaidino ir Minnie Driver, ir Morena Baccarin. Tuo metu jos buvo vienos didesnių žvaigždžių. Iš didesnių projektų sekantis buvo Bridžitos Džouns filmas ir iš paskutinių – Eurovizijos filmas.
Užsiminėte apie Eurovizijos filmą. Jis sulaukė tikrai didelio dėmesio tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje. Gal atskleisite žiūrovams kokį personažą įkūnijote filme „Eurovision Song Contest: The Story of Fire Saga“?
Filme yra epizodas, kai skelbiamas pusfinalio atidarymas. Ten koncertuoja tokia grupė su vokaliste violetiniais plaukais ir ragais. Tai ten aš! (juokiasi)
Aiste, o kaip sekasi dirbti tokiuose didesniuose projektuose? Ar žinomi aktoriai iš tiesų garsėja savo egoizmu ir snobizmu, o galbūt kaip tik – jie paprasti žmonės kaip ir mes?
Sunku pasakyti. Tu gali pasižiūrėti į žmogų ir pasakyti, kad jis yra pasipūtęs, bet tu iš tikrųjų nežinai, gal tas žmogus tuo momentu yra įsijautęs į savo vaidmenį. Gal jis tiesiog galvoja ne apie tave.
Man yra tekę pabendrauti ir su ypatingai šiltais žmonėmis, ir su kiek ramesniais. Visi pasitaikę kelyje kolegos buvo pakankamai mandagūs, rodos, nieko blogo man nepasakė. (šypteli)
Žinoma, yra ir tokių, kurie įstrigo atmintyje labai stipriai, nes su jais buvo ypatingai gera dirbti. Vienas tokių – aktorius Colinas Firthas. Pamenu, kaip jis priėjo prie mūsų su kolegėmis, aš buvau lietuvė, viena buvo pusiau britė-lenkė, o kita – rumunė. Kadangi jis labai mėgsta politiką ir žmones, vis klausinėjo apie mūsų šalis. Jam buvo labai įdomu sužinoti apie mus. Jis yra geras intelektualus žmogus ir dar sugeba su tavimi kalbėti kaip su sau lygiu. Žinoma, aš tokia niekada nesijaučiu šalia jų, bet tokie žmonės visada elgiasi su tavimi lyg su lygia.
... o kokia jums pasirodė aktorė Renee Zellweger? Juk ji – pati Bridžita Džouns!
Oi... (šypteli) Ji – labai laimingas žmogus, tikras pozityvumo kamuoliukas, kurį norisi visur nešiotis su savimi. Pamenu, mus tada pasiėmė kažkur penktą valandą ryto ir ji pusę šešių įbėgo, visus aplakstė, pasisveikino su pozityvumu. Tu negali tuo neužsidegti!
Filmavimo aikštelėje su ja vis susibėgdavome prabėgomis, o galiausiai filmavimams einant į pabaigą, paprašėme ir nuotraukos kartu su ja. Tai ji mums dar padėkojo, kad norime nusifotografuoti su ja. (juokiasi) Ji labai aukštos pozityvios energijos žmogus.
Filme „Eurovision Song Contest: The Story of Fire Saga“ dirbote šalia kitų garsių kolegų aktorių – Rachel McAdams ir Willo Ferrello. Ar teko su jais susidurti akis į akį?
Man teko juos matyti dirbančius, nes kelis kartus teko važiuoti derinti filmavimo detales. Mačiau juos dirbančius iš tolo. Matant W. Ferrellą visada tokį linksmą filmuose, gali pasirodyti, kad jis toks ir gyvenime. Bet kiek mačiau aš, jie tokie susikaupę ir taip rimtai dirba... Jis elgiasi su visais labai pagarbiai, o Rachel pasirodė mėgstanti ramybę, susikaupusi darbui.
Londone turėjote tikrai nemažai darbo pasiūlymų, kaip nusprendėte grįžti atgal į Lietuvą?
Nuo pat išvažiavimo norėjau grįžti namo, bet vis pasitaikydavo kitos aplinkybės: bijojau, nieko nepažinojau Vilniuje, kartais sulaikydavo ir darbas, buvau baigusi studijas užsienyje. Ilgą laiką kankino klausimas, kad jeigu grįšiu, gal reikės keisti profesiją? Ilgai kovojau su savimi, nes žinojau, kad labai to noriu. Aš labai įsimylėjau Vilnių, vaikščiodavau gatvėmis, eidavau į teatrus ir galvodavau, kad tikrai čia gyventi noriu.
Atsirado proga, kad Londone manęs niekas nebelaikė, pasitaikė galimybė finansiškai pailsėti, kažkada grįžau trumpoms atostogoms ir tada pasakiau sau: „Grįžtu“. Bet tai tikriausiai buvo geriausias mano sprendimas, nes jis atsipirko tiek darbu, draugais ir potyriais. Jaučiuosi laiminga turėdama šaknis ir gyvenimą Vilniuje. Tai lyg uostas, iš kurio galiu keliauti, jeigu mane kažkas pakviečia kitur.
Aiste, o dabar įsivaizduokite, kad šį interviu skaito jauna mergaitė, kuri mintyse galvoja: „Vau, aš irgi norėčiau būti tokia aktorė“. Ką jai patartumėte?
Patarčiau tikrai pagalvoti, kas teikia džiaugsmą ir ko tikrai norisi. Galvoti ne apie tai, kad noriu tapti žvaigžde ir uždirbti daug pinigų, o apie tai, ką man pačiai patinka daryti.
Tik tai savaime atneš pinigų, draugystes ir patirtį. Jeigu tu darai tai, ką myli, visa kita sukrenta į vietas. Galbūt ne iš karto, bet su laiku. (šypteli)
