Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną. Ta proga norėtųsi atsigręžti į prieštaringus istorijos vingius ir prisiminti pirmąjį ir vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą – asmenybę, pranokusią savo epochą politine strategija, mentalitetu, dvasine jėga.
Karaliaus Mindaugo reikšmė Lietuvai
Istorikai spėja, kad Lietuvos valstybė jau buvo sukurta ir vieno valdovo sujungta dar prieš pirmąjį Lietuvos karalių Mindaugą. Deja, tik apie jį turima tikslių istorijos duomenų.
Istorijos šaltiniuose jis vadinamas Mindaugu Išmintinguoju. Nesunku atspėti, kodėl lietuviai jam suteikė tokį garbingą vardą – jis tuo metu (XIII a. pradžioje) sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė begales Kryžiuočių ordino planų.
Labai reikšmingas Mindaugo politikos žingsnis – krikščionių tikėjimo priėmimas 1251 m. kovo 1 d. (data spėjama). Tada Livonijos ordino magistras iškilmingai pakrikštijo Mindaugą su žmona Morta ir dviem sūnumis Rukliu ir Rupeikiu bei daugeliu karių. Valdovui priėmus krikštą, 1251 metai, kai kurių istorikų nuomone, laikytini Lietuvos krikšto pradžia.
Taigi Mindaugas yra ne tik valstybės suvienytojas, bet ir krikštytojas. Mokykliniuose vadovėliuose teigiama, kad Lietuvos krikštytoju laikomas didysis kunigaikštis Jogaila, o krikšto data – 1387 metai. Apsikrikštijęs Mindaugas pastatė savo valstybės sostinėje Vilniuje pirmąją Katedrą, kurios liekanų prieš keletą metų surasta dabartinės Vilniaus Arkikatedros požemiuose.
Tais laikais tik popiežius suteikdavo valstybių valdovams, jo manymu to vertiems, karaliaus vainiką. Mindaugas sulaukė popiežiaus leidimo vainikuotis Lietuvos karaliumi ir 1253 metų liepos 6 dieną jis ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karūnas.
Tai buvo milžiniškas Lietuvos valstybės laimėjimas, nes tuomet popiežius įkūrė tiesiogiai Šventajam Sostui pavaldžią Lietuvos vyskupiją, o pirmasis Lietuvos vyskupas Kristijonas net išrūpino teisę įsteigti aukštąją mokyklą. Taigi dar viduramžiais Lietuvai buvo atsivėrusi galimybė integruotis į krikščioniškąją Europos kultūrą, kartu plėtojantis ir baltiškajai tautos kultūrai.
Šias šviesias viltis ir puikias galimybes nutraukė karaliaus Mindaugo ir jo sūnų, sosto įpėdinių, nužudymas 1263 m., kitaip pakreipęs tolesnį Lietuvos valstybės likimą.
Šventės atgarsiai dabar
Mindaugo karūnavimo, kaip Lietuvos valstybės europinio pripažinimo, diena jau buvo minima neprikausomoje Lietuvoje prieš sovietinę okupaciją.
Praėjęs penkiasdešimtmetis, kai visa, kas tautiška, kas žadina patriotinius jausmus, jos istorinę atmintį, buvo visokiais būdais persekiojama ir slopinama, Mindaugo karūnavimo prisiminimą išblukino.
Atkūrę nepriklausomybę, stengiamės kuo daugiau sužinoti apie senąją mūsų valstybingumo istoriją. Lietuvos Respublikos parlamentas 1990 m. spalio 25 d. įstatymu „Dėl švenčių dienų“ liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, paskelbė Valstybės švente.
Valstybinė šventė, primenanti didingą Lietuvos praeitį, jos ilgaamžes valstybingumo tradicijas, iškilmingai paminima tiek sostinėje, tiek kituose Lietuvos miestuose.
Kasmet iškilmingas renginys Mindaugui pagerbti vyksta Medininkuose ant Juozapinės kalno. Čia rengiami „Mindaugo Sidabrinio žiedo“ lankininkų turnyrai, priimamos karių priesaikos. Vilniuje šventiniai renginiai ir koncertai vyks Gedimino prospekte, Senamiesčio kiemeliuose, aikštėse, koncertų salėse.
Kviečia visus kartu sugiedoti himną
Jau daugelį metų viso pasaulio lietuviams Liepos 6-oji yra daugiau nei tik karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Šią dieną visa šalis, o taip pat ir svetur gyvenantys tautiečiai, jau 17 metų iš eilės puoselėja ir kitą, TV3 žiniasklaidos grupės pradėtą tradiciją.
Tai – mūsų valstybės himno, Tautiškos giesmės giedojimas. O šiemet ši šventė bus ir dar įspūdingesnė – susirinkę ant Palangos tilto bei prie TV ekranų, tapsime ir 12-osios pasaulio lietuvių žaidynių uždarymo ceremonijos liudininkais. „Vieningom dainom, bendrom jėgom!“ – jau šį sekmadienį per TV3.
Šio sekmadienio renginio žiūrovai taps istorinės akimirkos dalimi. Ne tik pamatysime, kaip Palangos tiltą užklos milžiniška, didžiausia Lietuvos trispalvė šią vasarą, bet ir kartu apdovanosime 12-ųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių prizininkus.
Transliaciją taip pat kviečiama stebėti ir internetu: Vieningom dainom, bendrom jėgom! Himno giedojimas. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymas | TV3 Play
Šios žaidynės – daugiau nei varžybos. Tai – didžiausias pasaulio lietuvių sporto renginys, suburiantis lietuvius iš visų žemynų.
Tiek žaidynių dalyviams, tiek ir visiems renginio žiūrovams savo dainas tiesiai nuo Palangos tilto skirs ir ryškiausios scenos žvaigždės – nuo Monikos Liu ir Roko Yan iki Gabrieliaus Vagelio ir Giedrės Kilčiauskienės. O laikrodžiams išmušus 21 valandą, susikibsime rankomis, iškelsime trispalvę ir sau priminsime, kad esame tauta, kuri moka būti vieninga!
„Nors šiandien esame pasklidę po visą pasaulį, mes, lietuviai, ir toliau išliekame stiprūs, drąsūs ir stebinantys savo darbais. Ir visai nesvarbu, kaip prisidedame prie Lietuvos garsinimo – sporto aikštelėje, muzikos scenoje, o gal puoselėdami mažus, kasdienius įpročius, kurie parodo mūsų ryžtą rūpintis ir gerbti savo šalį kiekvieną dieną.
O ypač gerai tą įrodome kasmet, kai Liepos 6-ąją kartu giedame savo himną – esame vienintelė tauta pasaulyje, kuri tą pačią akimirką susijungia bendrai giesmei visuose pasaulio kampeliuose.
Džiaugiuosi, kad jau tiek metų Liepos 6-oji mums – tai ne tik dar viena diena kalendoriuje. Tai – priminimas, kokį kelią nuėjome, kad šiandien galėtume susitikti ir švęsti savo vienybę. O šiemet kviečiu šiai šventei susirinkti dar kartą“, – sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.
Lietuva vienodai neatsiejama ir nuo dainų, ir nuo sporto. Todėl, prieš renginio kulminaciją, kuria taps Tautiškos giesmės giedojimas, pamatysime, kas pelnė visą savaitę trukusių 12-ųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių medalius.
Į šią savaitę Palangoje vykstančias žaidynes susirinko beveik 3000 dalyvių net iš 37 pasaulio šalių. Jie varžosi iš viso net 24 sporto šakų varžybose – nuo lengvosios atletikos, šachmatų turnyrų ir krepšinio, iki plaukimo, bėgimo ir net vikingų laivų lenktynių!
Šiemet Palangoje susitiko lietuviai, augę ir gyvenantys už Atlanto ir Ramiojo vandenyno, Skandinavijoje ir Europoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje – visi tie, kuriems svarbu būti kartu ir parodyti, kad Lietuva – tai ne tik žemė, bet ir žmonės. Tie, kuriuos jungia meilė savo šaknims.
„Džiaugiamės, kad kartu su partneriais pavyko surengti tokio masto ir kokybės renginį. Tai – istorinė akimirka, nes pirmą kartą Pasaulio lietuvių sporto žaidynių himno giedojimas bus transliuojamas kartu su TV3 – didžiausia žiniasklaidos grupe Lietuvoje. Tikiuosi, kad ši graži iniciatyva taps nauja tradicija.
Pozityvi pasaulio lietuvių nuotaika, bendrystės ir vienybės dvasia – tai geriausias įrodymas, kokią stiprią galią turi šios žaidynės, telkdamos lietuvius visame pasaulyje. Neabejoju, kad daugelis dalyvių, pamatę Lietuvos grožį, dar ne kartą čia sugrįš, o galbūt ir pasiliks gyventi“, – sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
Liepos 6-osios šventę tiesiogiai iš Palangos ves netikėtas duetas – aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis ir TV3 žinių vedėja Justina Bezaraitė.
„Vieningom dainom, bendrom jėgom! Himno giedojimas. Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymas“ – jau šį sekmadienį, 19.30 val. per TV3!
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
