Pasak D. Mačiulytės, rūkymas neigiamai veikia ir daro žalą mūsų visam organizmui, tai yra, praktiškai visoms mūsų organizmo sistemoms:
„Gali išsivystyti onkologinės, kardiologinės, kvėpavimo takų ligos, taip pat rūkymas gali paveikti ir mūsų psichikos sveikatą, nuotaikas bei gali sukelti nerimą, ta žala iš tikrųjų ir reprodukcinei sveikatai kenkia, jinai yra be galo didelė.“
Specialistė pabrėžia ne tik, kad kuo ilgesnis rūkymo stažas, tuo didėja žala sveikatai, bet dalis visuomenės mano, kad jei žmogus rūko trumpai arba mažai, jis nepatiria žalos, tai irgi yra neteisinga:
„Rūkymas veikia mūsų organizmą neigiamai iš karto, nuo tada, kai mes rūkome, padidėja širdies ritmas, deguonis nepatenka į organizmą, staigiai formuojasi žala ir yra jau ta, kuri akumuliuojasi tam tikra prasme ir didėja su laiku. Tarkime, kaip ir rizika, susijusi su vėžiu. Jeigu kalbame apie plaučių vėžį, rizika didėja gan ženkliai ir gali būti 15-30 kartų didesnė negu nerūkančių asmenų.“
Kodėl taip sunku mesti rūkyti?
Neretai rūkantiems sunku atsikratyti šios priklausomybės, kadangi, pasak ekspertės, nikotinas veikia smegenis, keisdamas natūralų dopamino gamybos procesą:
„Nikotinas, susijungdamas su smegenyse esančiais nikotino receptoriais, užblokuoja dopamino pasisavinimą, todėl smegenys pradeda jo gaminti mažiau. Dopaminą mūsų smegenys gamina natūraliai, o kadangi smegenys nepasisavina dopamino tuo metu, išeina, kad mes patiriame jo padidėjimą. Tai sukelia ir bendrą malonumo jausmą, bet taip pat ir veikia mūsų smegenų bendrą cheminį balansą ir siunčia tam tikrą signalą joms, kad to dopamino nebereikia gaminti.
Todėl ilgainiui, kai žmogus dažnai rūko, išeina, kad smegenys pačios jau nebegamina dopamino tiek daug ir todėl išsivysto priklausomybė būtent nikotinui, kad tas dopamino balansas išliktų toks, koks natūraliai turėtų būti.“
Priklausomybės formavimosi greitis priklauso nuo individualių faktorių, tačiau D. Mačiulytė sako, kad kuo dažniau vartojamas nikotinas, tuo greičiau smegenys prisitaiko prie naujo cheminio balanso:
„Priklausomybės formavimosi greitis gali priklausyti nuo to, kaip dažnai žmogus vartoja nikotiną, nes šiaip jis organizme pakankamai neilgai išbūna. Jeigu, tarkime, pavartojame šią cheminę medžiagą, po dviejų valandų jos kiekis jau pradeda mažėti, šalintis iš organizmo ir po vienos ar dviejų parų iš viso pasišalina.
Tai reiškia, kad mums pakankamai dažnai norisi rūkyti, tad kuo dažniau žmogus rūko, tuo greičiau jam gali išsivystyti priklausomybė. Bet tai tikrai gali priklausyti ir nuo asmens organizmo. Kadangi mes turime kitokį metabolizmą, kitokią cheminę sudėtį smegenyse, tas irgi turi įtakos, kaip greitai žmogus pripranta prie nikotino ir rūkymo.
Metodas, kaip yra vartojamas nikotinas, taip pat gali turėti įtaką greičiui. Tai gali būti elektroninės cigaretės, kramtomas arba uostomas tabakas. Taip pat turime pakaitinius nikotino terapijos gaminius, kuriuose taip pat yra nikotino. Tyrimai rodo, kad rūkant cigaretes greičiausiai išsivysto priklausomybė“, – pasakoja ekspertė.
Be to, priklausomybės vystymosi greitį lemia ir amžius. D. Mačiulytės teigimu, ypač tame laikotarpyje, kai smegenys vis dar vystosi, jų chemija yra kitokia, todėl jaunesniems priklausomybė gali išsivystyti greičiau negu suaugusiam, subrendusiam asmeniui. Anot specialistės, smegenys greičiau prisitaiko prie to fakto, kad joms pačioms nereiktų gaminti dopamino ir bando jį gauti iš kitų vietų.
Kodėl paaugliai rūko?
Jaunuoliams įtaką daro draugai, šeima, socialiniai tinklai ir net noras maištauti. D. Mačiulytė išskiria kelias priežastis, kodėl vaikai pradeda rūkyti:
1. Noras pritapti, jeigu draugų rate yra rūkantys žmonės. Paauglystė yra piktas amžius, kai labai nesinorima išsiskirti, o kaip tik – pritapti prie savo bendraamžių. Taigi, paaugliai kartoja tuos pačius veiksmus, ką daro draugai.
2. Artimųjų įtaka. Jeigu šeimoje ar artimoje aplinkoje asmenys rūko, tai yra tam tikras rūkymo normalizavimas, tai neatrodo taip žalinga. Tarkime, vaikas kiekvieną dieną tėvus ar globėjus mato rūkančius, todėl tada atrodo, kad gali rūkyti ir nieko nenutinka.
3. Noras eksperimentuoti. Jaunas žmogus natūraliai nori išbandyti naujus dalykus.
4. Žalos ir rizikos nesuvokimas, kad kažkada bus kažkokios pasekmės, jos yra visai ne taip suvokiamos paauglio nei suaugusio ir yra žymiai didesnė tolerancija rizikingam elgesiui.
5. Maištas. Jeigu aplinkoje yra daug draudimų, tai yra vienas iš būdų, kaip jaustis, kad pats arba pati priima sprendimus ir maištauja: „Aš rūkau, aš darau, kaip aš noriu, o ne kaip man liepia.“
Daugelis rūkančiųjų įsitikinę, kad cigaretė padeda nusiraminti, tačiau iš tiesų tai yra tik abstinencijos simptomų malšinimas.
„Iš vienos pusės dopamino išsiskyrimas yra malonu organizmui. Kai yra kažkas malonaus, kas vyksta fiziškai, tai natūraliai ramina. Kitas dalykas, rūkantis asmuo po kažkiek laiko pradeda jausti abstinencijos simptomus. Pavyzdžiui, kelias valandas neparūkęs, žmogus darosi dirglesnis, atsiranda tas stiprus potraukis rūkyti, tai taip pat kelia nerimą ir stresą.
Ir tada, jei jis nueina parūkyti, asmeniui įvyksta nusiraminimas organizme, bet tai tam tikra iliuzija. Iš kitos pusės, tai galėjo būti paprastas abstinencijos simptomų numalšinimas“, – aiškina specialistė.
Veiksmingiausi metimo būdai
Nikotino pakaitinė terapija padeda palaikyti nikotino kiekį kraujyje, kad žmogus nejaustų tokių stiprių abstinencijos simptomų tuo metu, kai bando keisti savo elgesį ir atsisakyti įpročio. Šios terapijos pagalba nikotinas nėra įsisavinamas, o kaip tik yra užblokuojami nikotino receptoriai smegenyse:
„Dažnai nikotino pakaitinė terapija vykdoma dar kai žmogus rūko, tiesiog tam, kad užblokuotų rūkymo ir dopamino išsiskyrimo bei neabsorbavimo sąsają. Žmonėms dar rūkant ir jau ruošiantis mesti rūkyti nebeatsiranda to dopamino padidėjimo proceso metu ir taip siekiama normalizuoti pačių smegenų cheminį balansą. Paskui žmogus pradeda nebepatirti to malonumo ir meta rūkyti.“
Nikotino pakaitinė terapija gali būti taikoma ir nepilnamečiams. Ekspertė tikina, kad priklausomybė nėra vien fizinė, ji turi daug aspektų:
„Vienas iš kitų aspektų yra psichologinis. Kadangi žmonės dažnai rūko, ilgainiui tai tampa rūkymo ritualu ir labai didele kasdienybės dalimi. Taip pat žmonės tave identifikuoja kaip rūkantį asmenį, o visą šitą pakeisti kainuoja daug pastangų. Tam ir yra nikotino pakaitinė terapija, kad šiek tiek pamažintų tuos fizinius abstinencijos simptomus ir kad žmogus galėtų išmokti būti nerūkančiu.“
D. Mačiulytė pataria užsiimti ir kitomis veiklomis, kurios didina dopamino kiekį, tai yra užsiimti maloniomis, mėgstamomis veiklomis. Pavyzdžiui, pasportuoti, pabūti su šeima, su draugais. Pasak jos, šis metodas, ypač metimo rūkyti proceso metu, yra būtinas.
Ekspertė tvirtina, jog efektyviausias rūkymo metimo būdas yra specialistų pagalba: „Tyrimai rodo, kad mesti rūkyti su specialistų pagalba yra efektyviausias būdas ir 4-5 kartus sėkmingesnis. Konsultacijos ir medikamentinis gydymas padeda susiplanuoti metimą rūkyti, aptariama, pavyzdžiui, kokie yra tie rūkymo įpročiai, kada žmogus rūko dažniausiai, kada bei kaip išvengti atkryčio. Taip pat susiplanuojama, kaip keisti savo elgesį ir suformuoti naują įprotį.“
Ar elektroninės cigaretės bei kaitinamas tabakas sveikiau nei cigaretės?
Dažnai girdima, kad elektroninės cigaretės ar kaitinamojo tabako gaminiai yra „sveikesnė“ alternatyva, tačiau specialistė perspėja:
„Bet koks nikotino vartojimas yra žalingas ir nėra sveikas, nors tarp skirtingų vartojimo metodų žala gali ir skirtis. Cigaretės yra pats žalingiausias rūkymo būdas. Jas rūkant, vykstant degimo procesui, susidaro virš 7000 įvairiausių cheminių medžiagų, kurios patenka į mūsų organizmą ir apie 40 iš jų yra kancerogeninės.
Su kitais rūkymo būdais, pavyzdžiui, kaitinamojo tabako arba elektroninių cigarečių, mes tokių cheminių junginių ar tiek daug kancerogeninių medžiagų nematome, bet žala sveikatai pasimatys dar po kažkurio laiko. Kiek ji yra mažesnė, kol kas sunku vertinti.“
Metus rūkyti, organizmas pradeda atsigauti akimirksniu.
„Metimas rūkyti turi teigiamą poveikį organizmui iš karto, per pirmas 20 minučių normalizuojasi kraujo spaudimas, gerėja širdies ritmas, o po kelių valandų pradeda valytis anglies monoksidas, didėja deguonies kiekis.
Visa tai įvyksta tik per pirmas 24 valandas, o po kelių dienų nikotinas visiškai pasišalina iš organizmo ir atsigauna mūsų skonio bei uoslės receptoriai, pradedame geriau užuosti, maistas tampa skanesnis. Plaučių funkcija taip pat pagerėja per kelias dienas, atsiranda daugiau energijos, kadangi yra daugiau deguonies.
Po kelių mėnesių ar po metų pradeda mažėti rizika susirgti rimtesnėmis ligomis. Po pirmų metų infarkto rizika sumažėja 50 procentų, o po 5-10 metų ir onkologinių ligų rizika tampa 50-70 proc. mažesnė negu anksčiau. Na ir po 15-20 metų vėžio rizika tampa beveik tokia pati, kaip niekada nerūkiusių.“
Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia nemokamas 6 savaičių konsultacijas metantiems rūkyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
