Anelė pasakoja imbierinius namelius pradėjusi gaminti prieš šešerius metus, gimus dukrai, nes tokiu būdu norėjo namuose įvesti kalėdinę tradiciją. Iš pradžių jos gaminami nameliai buvo tradiciniai, tačiau su kiekvienais metais moteris stengėsi sukurti vis ką nors įdomesnio – praeitais metais iškepė įspūdingą šiltnamį, o šiemet, gavusi muziejininko Giedriaus Kujelio pasiūlymą, sukūrė kalėdinį imbierinį Rokiškio dvarą.
„Aš šiemet jau buvau išsikepusi namelį, bet Giedrius pasiūlė pamėginti iškepti mūsų Rokiškio dvarą. Iškart, gavusi jo žinutę, užsidegiau šia idėja, norėjau kuo greičiau važiuoti namo ir pradėti kepti. Man patinka iššūkiai, todėl norėjosi pranokti visus lūkesčius“, – pasakoja Anelė.
Nemėgsta sukiotis virtuvėje
Ir nors Anelė tikrai gali pasigirti įspūdingais kepiniais, moteris juokauja, kad jos gyvenimas niekaip nesusijęs su kulinarija ir kepti ji nemėgsta, tačiau mėgsta dekoruoti ir išbandyti įvairias kepinių puošimo technikas.
Šiuo metu moteris dirba darželio auklėtojos padėjėja, o prieš grįždama gyventi į gimtąjį Rokiškį, dirbo matininke. O tai, pasak jos, pasitarnavo gaminant įspūdingą imbierinį dvarą:
„Kadangi esu matininkė, tad tūrių skaičiavimas – man ne problema, turiu puikų 3D matymą. Gaminant tradicinius namelius, viskas atrodo labai paprasta, o su dvaru atrodė, kad viską žinau, kaip jis atrodo ir viskas aišku, bet kai man pasiūlė jį pagaminti, iškart per pietų pertrauką važiavau pavaikščioti aplink ir jį nusifotografuoti. Galvojau, kaip norėčiau turėti lazeriuką, tada viską tiksliai išmatuočiau.“
Kepė ilgiau kaip 30 valandų
Anelė neslepia, kad dvaro gamyba pareikalavo nemažai laiko ir pastangų. Moteris paskaičiavo, kad prie šios idėjos įgyvendinimo praleido 31 valandą ir 15 minučių. O kaipgi vyko šio įspūdingo kepinio gaminimo procesas?
„Pirmiausia, kai grįžau nusifotografavusi dvarą, ant popieriaus išsipaišiau kiekvieną sieną, pasižiūrėjau, kur kas dėsis, kaip jungsis.
Tuomet iš architektų gavau aukšto brėžinį. Nors jis buvo be matmenų, bent jau galėjau išlaikyti proporcijas. Kai išsikepiau sienas, tada sudėjau langus.
Iš pradžių juos sudėjau skirtingų spalvų, galvojau: „O, čia vienam kambary tegul būna žali langai, kitam raudoni“. Bet kai viską susidėjau, man nepatiko. Tai iš naujo perkepiau, kad visi langai būtų vienodi“, – pasakoja moteris.
Niekam neleido prisiliesti prie dvaro
Moteris džiaugiasi, kad jos šeimos nariai buvo labai supratingi, nes pradėjusi gaminti dvarą, ji negalėjo nuo šios idėjos atsitraukti ir visą dėmesį skyrė būtent tam.
Paklausta, ar prie kūrybinio proceso prisidėjo ir jos vaikai, Anelė juokauja, kad niekam neleido prisiliesti prie jos kuriamo dvaro.
„Vienais metais namelį padėjo gaminti vaikai, nes neturėjau laiko, o dabar, kai dariau, tai vienu metu šeimos net neįleidau į virtuvę, kad man nieko nesugadintų“, – juokiasi moteris. – Kai buvau užtepusi glajumi, tai galvojau sujudins man ką nors, tai bus darbas perniek.
Net kai vežėm į muziejų, tai pasakiau, kad nešiu pati, nes jeigu netyčia išmesiu, tai aš išmesiu, nereikės nieko kaltinti“, – juokiasi moteris.
Imbierinis dvaras – kalėdinė miesto dekoracija
Moteris šypsodamasi pasakoja, kad kol dvaras dar nesugriuvo, o langeliai neištirpo, jos imbieriniu meno šedevru galima pasigrožėti Kalėdų pašto namelyje, esančiame prie Rokiškio dvaro.
„Muziejininkai sako, kad būtų gerai jį išlaikyti kuo ilgiau, juokauja, kad bus naujas eksponatas, bet aš labai abejoju. Nežinau, kokiomis sąlygomis jis ten stovi, juk vis tiek veikia aplinka.
Kartais, kai važiuoju iš darbo, pravažiuoju pro ten pasižiūrėti, ar vis dar stovi. Iš patirties žinau, kad tie langeliai pradeda tirpti, arba tuomet dvaras bus išvarvėjusiais langais“, – juokiasi moteris.
Anelė paslaptingai prasitaria, kad vėliau dvaras bus parduotas aukcione, tačiau detalių apie tai nėra linkusi atskleisti. Visi, norintys sužinoti daugiau, gali sekti informaciją paspaudę šią nuorodą.
Šeimos kalėdinės tradicijos
Be imbierinių skanumynų kepimo Anelės šeima turi ir kitų kalėdinių tradicijų, kurias tęsia jau metai iš metų. Moteris neslepia, kad šiais metais šventės bus kitokios nei įprastai, nes jų šeimoje Kalėdas įprasta švęsti dideliame artimųjų būryje.
„Kalėdos man yra šeimos šventė. Mano šeima didelė, esame keturios sesės, tai kiekvienais metais per Kūčias susirenkame pas mus namuose. Dabar bus liūdna, kad visi nesusitiksime, nesusirinks tetos, močiutės, sesės su vyrais ir vaikais“, – sako moteris.
„Kalbant apie tradicijas, turime tokią tradiciją, kad visi vieni kitiems dovanojame dovanas. Dabar vaikai sėdi ir piešia atvirukus, nes žino, kad reikia visiems giminaičiams ką nors padovanoti.
Ir dar, kai prasideda Adventas, mes kas vakarą meldžiamės prie adventinio vainiko ir po maldų spėjam, kas bus po skrybėle. Čia toks žaidimas.
Tai būtent po skrybėle mes slepiam kokį nors skanumyną ir kiti turi atspėti, klausti, ar tai daržovė, ar tai vaisius ir panašiai. Tai šis žaidimas atėjo dar iš mano vaikystės. Smagu, kad perduodam tradicijas“, – šypsosi ji.
