• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rokas Tenys – 33-ejų fotografas iš Kauno, kilęs iš Kelmės – jau daugiau nei dešimtmetį fiksuoja akimirkas, kurios virsta miesto istorija. Koncertai, politiniai vizitai, duobės gatvėse, bet ir įvykiai, apie kuriuos vėliau kalba visa Lietuva. Kartais tie įvykiai būna tokie, kurių nesinori nei prisiminti, nei matyti, tačiau kažkas turi būti ten pirmas, su fotoaparatu.

31

Rokas Tenys – 33-ejų fotografas iš Kauno, kilęs iš Kelmės – jau daugiau nei dešimtmetį fiksuoja akimirkas, kurios virsta miesto istorija. Koncertai, politiniai vizitai, duobės gatvėse, bet ir įvykiai, apie kuriuos vėliau kalba visa Lietuva. Kartais tie įvykiai būna tokie, kurių nesinori nei prisiminti, nei matyti, tačiau kažkas turi būti ten pirmas, su fotoaparatu.

REKLAMA

Vienas tokių įvykių – kovotojo Remigijaus Morkevičiaus nužudymas. Tą žiemos vakarą Rokas kaip tik fotografavo kalėdinį Martyno Levickio koncertą, kai staiga gavo žinią apie šūvius.

REKLAMA
REKLAMA

Po kelių minučių jis jau buvo įvykio vietoje su fotoaparatu rankose – nebe koncertų šviesoje, o tarp mirksinčių švyturėlių ir policijos juostų.

REKLAMA

Tokios akimirkos – jo darbo kasdienybė. Dirbdamas portale „Kas vyksta Kaune“, Rokas vadina fotografiją ne tik profesija, bet ir gyvenimo dalimi.

Jo kelias – nuo pirmųjų peizažų ir draugų portretų iki pačių svarbiausių Kauno įvykių – atskleidžia, kaip fotoaparatas gali fiksuoti tiek šventes, tiek sukrečiančias realybės akimirkas.

REKLAMA
REKLAMA

Fotografo darbo realybė: nuo Kauno duobių iki popmuzikos žvaigždžių

Rokas pasakoja, kad jo fotografijos kelias prasidėjo prieš 13 metų, dar studijų laikais, antrame universiteto kurse. Tuomet jis ieškojo būdų save realizuoti, norėjo veiklos, kuri įtrauktų.

Turėdamas paprastą fotoaparatą, pradėjo domėtis, kaip veikia fotografija, vis dažniau fotografavo, taupėsi pinigus geresnei įrangai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmieji kadrai buvo peizažai, draugų portretai, tačiau studijuojant viešąją komunikaciją ir atliekant praktiką Lietuvos futbolo federacijoje, jo objektyvas vis dažniau nukrypdavo į sporto aikštes. Taip Rokas perėjo prie reportažinės fotografijos.

Baigęs universitetą, pastebėjo skelbimą, kad naujienų portalas Kaune ieško fotografo. Šioje redakcijoje vyras dirba iki šiol.

REKLAMA

„Tenka fotografuoti viską, kas matosi žiniasklaidoje. Gal Kaune ne tiek daug veiksmo vyksta, kaip sostinėje, bet tenka viską fotografuoti. Dažnai tenka namą nufotografuoti ar duobę.

Būna, žinoma, įdomių dalykų – koncertai, atvyksta politikai, įžymesni žmonės. Smagiausia, kad atvyksta žinomi atlikėjai, gali juos pamatyti gyvai, nufotografuoti“, – sako jis.

REKLAMA

Rokas juokauja, kad nors fotografai scenoje atsiduria arčiausiai žvaigždžių, koncerto jie dažnai nepamato:

„Jei nori pamatyti savo dievaitį koncerte, turi stovėti eilėje iš anksto, kad pakliūtum į pirmąsias eiles. O fotografai tiesiog ateina, atsiduria visai šalia scenos ir fotografuoja iš arti. Tik tiek, kad paties koncerto beveik nematai – viską stebi ne akimis, o per fotoaparato ekranėlį.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vienas pirmųjų įsimintinų įvykių, įsirėžusių Rokui į atmintį, buvo Kylie Minogue koncertas Kaune:

„Kai tik pradėjau fotografuoti, Kaune vyko K. Minogue pirmasis koncertas. Laukėme jos atvykstančios oro uoste, vėliau – prie „Žalgirio“ arenos. Kaip tik tuo metu privažiavo autobusas – manėme, kad tai ji.

Galbūt ji pamatė, kad fotografai laukia, nes autobusas stovėjo apie valandą – gal tuo metu ji ruošėsi, gražinosi. Galiausiai ji išlipo, atsisuko į mus, pamojavo ir nuėjo į vidų. Viskas truko pusę minutės. Kartais dėl vieno kadro tenka laukti labai ilgai.“

REKLAMA

Vienas pirmųjų atvyko į Remigijaus Morkevičiaus nužudymo vietą

Rokas pasakoja, kad jo darbo specifika apima ne tik koncertus ar renginius, bet ir skaudžius įvykius – nelaimes, avarijas, net žmogžudystes.

Tiesa, pastaruoju metu į avarijų vietas tenka vykti rečiau, nes, kaip pats sako, vis daugiau nuotraukų redakcijai atsiunčia patys skaitytojai.

REKLAMA

„Yra tekę nemažai fotografuoti avarijų, nužudymų nėra tiek daug, bet yra tekę fotografuoti garsiuose nužudymuose, pavyzdžiui, kai buvo nužudytas kovotojas Remigijus Morkevičius“, – pasakoja jis.

Tą dieną, kai buvo nušautas kovotojas R. Morkevičius, Rokas į įvykio vietą vyko „ant karštųjų“.

„Buvo gruodžio galas. Buvau akordeonisto Martyno Levickio koncerte. Tuo momentu fotografavau pasirodymą – kalėdinė nuotaika, ramybė. Pamenu, kad tvarkiau nuotraukas, koncertas jau ėjo į pabaigą, kai gavau žinutę iš redakcijos, jog Šilainiuose kažkas vyksta“, – prisimena fotografas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, buvo pranešta apie didelį sujudimą – daug policijos, bet iš pradžių informacija atrodė neaiški. Vis dėlto Rokas nusprendė važiuoti. Pakeliui pradėjo sklisti gandai, kad nužudytas būtent R. Morkevičius.

„Atvykau į vietą po pusvalandžio – policija visur, kūnas buvo uždengtas maišu. Įdomus darbo kontrastas – nuo kultūrinio, šilto renginio iki žmogžudystės. Tą vakarą teko ilgai ten prabūti, nors daug medžiagos nepridarai – lauki informacijos, gal žudikas šalia.

REKLAMA

Su žurnalistais iki vidurnakčio ten praleidome, vykome į vietą ir kitą dieną. Ten vėl buvo viskas pasikeitę – kriminalistai dirbo, ieškojo ir šukavo teritoriją“, – apie kontrastus darbe kalba Rokas.

Žvilgsnis per objektyvą: emocijos, pavojai ir pagarba

Paklaustas, ką yra tekę pamatyti nusikaltimų vietose, Rokas sako, kad jei mato neuždengtus kūnus, stengiasi nežiūrėti, bet dažniausiai palaikai jau būna pridengti.

REKLAMA

„Būna situacijų, kai avarijoje, šalia sumaitoto automobilio, matosi kūno dalių – jos automatiškai patenka į nuotrauką, bet tokias vietas vėliau užtušuoji.

Esu matęs ir tokių momentų, kai fotografuoji, o tuo metu atvyksta artimieji – pamatai jų emociją. Tada stengiesi išlaikyti atstumą, nesirodyti prie jų, nes matai, kad žmonės patiria didelį skausmą ir šoką“, – pažymi jis.

REKLAMA
REKLAMA

Anot Roko, į įvykio vietą visada pirmieji atvyksta pareigūnai, kurie greitai imasi veiksmų – palaikai uždengiami, vieta aptveriama.

„Pareigūnai įvykio vietą apsitveria „stop“ juosta, per kurią negalima peržengti. Dažniausiai pareigūnai yra labai geranoriški, labai retu atveju trukdo dirbti, nebent pats bandai būti gudresnis ir pralįsti, pagauti įdomesnį kadrą. Kartais tenka praslinkti, bet supranti, kad tai yra tavo atsakomybė“, – pasakoja vyras.

Jam taip pat yra tekę fiksuoti gaisrus. Tokiose situacijose emocijos – dar kitokios.

„Gaisro degėsiai nekelia didelio malonumo. Kartais būna, kad gaisras dar neužgesintas – kvapai, visa atmosfera lydi kartu su šia profesija.

Vilijampolėje vieną kartą buvo aštrus kvapas, neidentifikuotas. Buvo uždaryta teritorija, reikėjo fotografuoti, o tu nežinai, ar kvapas pavojingas, ar ne. Pareigūnai irgi nežinojo. Kažkur susirandi kaukę, užsidedi dėl viso pikto“, – pasakoja Rokas.

Fotografas pripažįsta, kad jo darbas – ne tik apie kadrus ir šviesą, bet ir apie žmonių gyvenimus, emocijas, istorijas.

Būti pirmam įvykio vietoje reiškia susidurti su tuo, ko daugelis nė nenorėtų matyti – tačiau būtent tokie kadrai tampa svarbia visuomenės atminties dalimi.

REKLAMA
Ar Rokas čiulpė Remygai? Gal jau gana straipsnių apie Kauno padugnes?
kodel tiek daug apie ji rasoma ,net daugiau nei apie dariu ir girena...
Senai nerašė apie kaimiečių razborkę.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų