Daug metų „Pharma Nord“ specialistai eksperimentavo su įvairiais aliejais ir lipidais, mėgindami nustatyti, ar įmanoma pagerinti Q10 įsisavinimą organizme.
Mėgino naudoti alyvuogių aliejų ir žuvų taukus, tačiau nei šie, nei kiti aliejai biologiniu įsisavinimu ir kofermento Q10 stabilumu neprilygo sojų aliejui.
Kurį laiką naudotas palmių aliejus. Vis dėlto dėl geresnių rezultatų naudojant sojų aliejų ir dėl aplinkosauginių aplinkybių nuspręsta palaipsniui atsisakyti palmių ir vėl naudoti sojų aliejų.
Sojose yra izoflavonoidų, priskiriamų augaliniais estrogenais vadinamosios didesnės augalinių junginių grupės pogrupiui. Jie taip pavadinti todėl, kad yra struktūriškai panašūs į moterišką lytinį hormoną estrogeną. Skirtingais kiekiais augalinių estrogenų būna daugelyje augalų.
Naudojamas sojų aliejus gerokai skiriasi nuo to, kurį turime savo virtuvėje. Visų pirma, jis farmacinės paskirties ir sudarytas iš skirtingų tirpimo temperatūrų sojų aliejaus mišinio.
Antra, prieš panaudojant išgryninamas, taigi nelieka jokių baltyminių junginių ir nepageidaujamų medžiagų. Nepriklausomos laboratorijos atlikti tyrimai rodo, kas šiame sojų aliejuje nėra estrogeno ar į jį panašių junginių. Nėra ir GMO.
Siekiant pagerinti biologinį Q10 įsisavinimą, „Pharma Nord“ patentuotam metodui būtina naudoti keleto skirtingų tirpimo temperatūrų aliejų.
Būtent dėl sojų aliejaus ir unikalaus kaitinimo metodo išsiskiria Q10 molekulės, kurias organizmas nesunkiai įsisavina.
