Vaistininkai pastebėjo, kad jau liepos mėnesį pacientai vis dažniau pradėjo teirautis magnio ir kalio preparatų bei konsultuotis dėl šių mikroelementų vartojimo.
„Kad šių mikroelementų ima trūkti, dažnai „pasako“ pats organizmas: magnio trūkumas gali lemti atsiradusį mėšlungį ar bendrą nuovargį, gali sutrikti širdies ir kraujagyslių veikla, o kalio trūkumas sukelia raumenų silpnumą, taip pat kenkia širdžiai, gali pavojingai sutrikdyti jos ritmą.
Pastebėjome, kad jau liepos pradžioje kone triskart išaugo gyventojų susidomėjimas magnio preparatais, ženkliai augo ir kalio preparatų pardavimai lyginant su pavasariu, o rugpjūčio mėnesį šių mikroelementų pardavimai išaugo dar beveik 20 proc.
Svarbu ir tai, kad žmonės vis dažniau klausinėja, konsultuojasi dėl tinkamo šių mikroelementų vartojimo, o neužsiima savigyda“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.
Gali kamuoti nuovargis
Magnis dalyvauja daugelyje svarbių organizmo procesų: palaiko širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos veiklą, normalizuoja širdies ritmą, mažina kraujospūdį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, padeda išvengti raumenų mėšlungio ir mažina sąnarių skausmus. Be to, magnis kovoja su nuovargiu bei gali apsaugoti nuo galvos skausmo.
„Žinotina, kad šis mineralas praktiškai nesikaupia organizme ir yra labai greitai suvartojamas, ypač patiriant stresą. Taigi, kuo ilgiau patiriamas stresas, tuo didesnis magnio trūkumas atsiranda. Prie to dar prisideda padidėjęs prakaitavimas vasarą ar nevisavertė mityba.
Dažniausiai pirmasis magnio trūkumo ženklas yra mėšlungis, tad pajutus, kad jis raumenis sutraukia dažnai ir skaudžiai, delsti nevertėtų. Juolab, kad vasara – maudynių sezonas, o mėšlungio sutraukti raumenys maudantis gali lemti ir nelaimę“, – atkreipia dėmesį S. Korbutaitė.
Be mėšlungio, magnio trūkumas gali pasireikšti padidėjusiu nuovargiu, dirglumu ir nervingumu, nuotaikų svyravimu, raumenų skausmais ar dilgčiojimu, nemiga, aukštu kraujospūdžiu, greitu širdies plakimu, virškinimo trakto sutrikimais, problemomis su plaukais ir nagais, rašoma pranešime spaudai.
Tuo metu kitas mikroelementas, kalis, yra būtinas, kad būtų užtikrinamas normalus kraujo spaudimas ir tinkamas nervų bei širdies sistemų darbas. Kalis prisideda ir prie kaulų stiprumo bei stabilios inkstų funkcijos užtikrinimo.
Pasak vaistininkės, kai organizme sumažėja kalio kiekis, taip pat gali kamuoti nuovargis, silpnumas, raumenų skausmas, niežulys, dilgčiojimas, vidurių užkietėjimas. Jei kalio trūksta stipriai ir tai nėra koreguojama, gali išsivystyti arba paūmėti širdies ir kraujagyslių ligos, iki pavojingo gyvybei lygio sutrikti širdies ritmas.
Šaltinis – vaisiai ir daržovės
Pakankamą magnio ir kalio kiekį organizme galima gauti tinkamai maitinantis, ypač valgant daug ir įvairių vaisių, daržovių bei riešutų.
S. Korbutaitė vardija, kad magnio yra žaliose lapinėse daržovėse (salotose, špinatuose), jūros dumbliuose, avokaduose, vaisiuose ir uogose (bananuose, datulėse, džiovintose slyvose, persimonuose, obuoliuose, greipfrutuose), anakardžių, migdolų, žemės bei graikiniuose riešutuose, saulėgrąžų ar sezamo sėklose, grikiuose, avinžirniuose, miežiuose, avižose, viso grūdo duonoje, chalvoje, kakavos milteliuose, varškėje bei piene.
„Tinkamą kalio kiekį organizme užtikrinsime, valgydami pakankamai kruopų, riešutų, bananų – juose kalio yra itin daug, pomidorų, lapinių ir ankštinių daržovių, džiovintų vaisių“, – kalba minėto vaistinių tinklo vaistininkė.
Vasarą, ypač daug judant, sportuojant ir prakaituojant, vertėtų gerti ne vien vandenį iš čiaupo, bet ir mineralinį vandenį, kurio sudėtyje yra magnio, kalio ir kitų mikroelementų.
Magnio ir kalio atsargas organizme galima papildyti ir vartojant vitaminus bei papildus, tačiau vaistininkė atkreipia dėmesį, kad prieš pradedant reikia pasikonsultuoti su vaistininku ir neužsiimti savigyda, nes mikroelementų perdozavimas arba netinkamas vartojimas gali būti toks pat kenksmingas, kaip ir jų trūkumas.
Rekomenduojamos paros normos
Labai svarbu neviršyti rekomenduojamos paros dozės, nes tai gali sukelti perdozavimą su šalutiniais poveikiais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, aritmija ir kt.
Dėl tinkamos dozės būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku, mat ji skirtingose situacijose gali būti nustatoma individualiai. Orientacinė magnio paros norma suaugusiems žmonėms yra 375 mg, kalio – 2000 mg (pagal Lietuvoje galiojančias rekomendacijas, tačiau PSO nurodoma norma – 3510 mg).
„Kalbant apie magnį, jo yra labai įvairių formų, tad reikėtų rinktis tokią, kuri geriausiai atitinka poreikius ir sveikatos būklę. Norint pagerinti širdies ir kraujagyslių veiklą, tinka magnis laktato, taurato ar orotato pavidalu, numalšinti stresą ir pagerinti miegą – glicinato bei taurato pavidalu, pagerinti virškinimą – glicinato, malato ar citrato pavidalu“, – aiškina ji.
Kai kurie maisto produktai ir papildai gali sustiprinti arba susilpninti magnio poveikį ir paveikti jo pasisavinimą. Pavyzdžiui, kalcis, fosforas, geležis, cinkas, varis ir manganas konkuruoja su magniu dėl įsisavinimo žarnyne, todėl juos reikia vartoti skirtingu laiku.
Vitaminai D, B6 ir C, citrinų rūgštis ir amino rūgštys skatina magnio pasisavinimą, todėl juos vaistininkė pataria vartoti kartu su magniu arba prieš jį. Verta žinoti ir tai, kad tiek magnio, tiek kalio įsisavinimas pagerėja, kai šie mikroelementai yra vartojami kartu.
