mėšlungis

Vasarą daug laiko leidžiame lauke, aktyviai judame, deginamės saulėje, tad ir daugiau prakaituojame. Su prakaitu iš organizmo pasišalina naudingi mikroelementai, tarp jų magnis bei kalis, kurių trūkstant gali ne tik varginti bendras nuovargis, bet ir stipriai sutrikti širdies veikla. Vaistininkai pastebėjo, kad jau liepos mėnesį pacientai vis dažniau pradėjo teirautis magnio ir kalio preparatų bei konsultuotis dėl šių mikroelementų vartojimo.

Dažnai pasikartojantis raumenų mėšlungis – problema, su kuria susiduria daugybė žmonių, nuo sportininkų iki vyresnio amžiaus asmenų. Šie staigūs, skausmingi raumenų spazmai gali užklupti netikėtai ir sutrikdyti kasdienę veiklą bei miegą.   Kodėl atsiranda mėšlungis, kokie veiksniai jį lemia ir kaip galime nuo jo apsisaugoti komentuoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis ir „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.

Pirmieji galvos smegenų naviko simptomai Vytautui pasireiškė 2022 m. vasarį, kai miegant ranką sutraukė mėšlungis. „Po savaitės, grįžęs iš darbo vėl pajutau tą patį, išsigandau, tačiau skausmo nejutau. Pagalvojau, kad trūksta magnio, nes esu aktyvus. Tada ta pati situacija vėl pasikartojo atostogaujant, tad grįžęs nusprendžiau surasti priežastį“, – pasakoja jis. Vytautui buvo atlikti kraujo ir vidaus organų tyrimai, kurie pakitimų nerodė.

Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdos raumenį, tačiau šį nemalonų jausmą galima patirti ir kitose kūno dalyse. Mėšlungis gali sutraukti juosmens ar net skrandžio raumenis. Apie tai, kaip elgtis tokiu atveju TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ pasakojo Alvydas Unikauskas. Netikėti pilvo ir juosmens skausmai gali būti skrandžio mėšlungio priežastis. „Jausmas toks lyg nevirškina, tarsi akmenį prarijus ar net jaučiamas skausmas.

Staigus, stiprus, skausmingas ir nevalingas raumens susitraukimas – taip apibūdinamas visiems gerai žinomas mėšlungis. Nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus, beveik 60 proc. pasaulio žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę tokius staigius spazmus.

Gerti agurkų marinatą gali atrodyti šlykštu, tačiau yra keletas priežasčių, kodėl nevertėtų jo išpilti, o geriau išgerti. Jis palaiko tinkamą skysčių kiekį organizme, padeda kovoti su mėšlungiu ir yra itin naudingas žarnyno sveikatai.  Sportininkai agurkų marinatą gurkšnoja jau daugelį metų. Ekspertai teigia, kad jos padeda sumažinti raumenų tempimą ir skausmus. Tačiau yra dar daugybė naudingų savybių – tad gerai pasvarstykite prieš išpildami agurkų marinatą.

TV3 laida „Kviečiame daktarą!“ su profesoriumi Alvydu Unikausku priešakyje šį šeštadienį ir toliau kvies ieškoti atsakymų į klausimą, kaip galime sau padėti ir pradėti gyventi sveikiau. Kenčiate nuo mėšlungio? O gal skundžiatės savo odos būkle, jaučiate stresą bei neišsimiegate? Profesorius patars, kaip šias bėdas išspręsti. Su jausmu, kai sutraukia mėšlungis, tikriausiai yra susidūrę visi, o ypač – blauzdos srityje. Tačiau iš tiesų mėšlungis neretai paliečia ir kitas kūno vietas.

Skausmas, dusulys, virškinimo sutrikimai, refliuksas ar net panikos atakos – keičiate kūno padėtį, bandote pačius įvairiausius vaistus, bet niekas nepadeda? Jau šį šeštadienį TV3 laidoje „Kviečiame daktarą!“ profesorius Alvydas Unikauskas atskleis, kokia gali būti tikroji tokių pojūčių priežastis. Anot daktaro, visa tai gali būti susiję su diagnoze, apie kurią girdėjęs tik nedaugelis. Tai – diafragmos mėšlungis.

Šiuo metu dažnas pasiskundžia, kad nė iš šio, nė iš to raumenis sutraukia mėšlungis. To priežasčių – daugybė, tačiau dažniausiai tai nulemia svarbių mineralų trūkumas. „Camelia“ vaistinės vaistininkas Deimantas Auškalnis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, dėl ko gali pasireikšti mėšlungis, kaip palengvinti nemalonų mėšlungio sukeltą skausmą bei kas gali padėti jo išvengti. Anot D. Auškalnio, mėšlungio atsiradimo priežastys yra labai įvairios, jų yra ne viena.

Raumenų mėšlungis yra labai dažnas reiškinys, tačiau tam tikri maisto produktai gali padėti jo išvengti. Toliau paaiškinama, kas sukelia raumenį mėšlungį ir kokie maisto produktai padės jo išvengti. Nesvarbu, fizinio krūvio metu ar naktį, bandant pailsėti, dauguma žmonių yra patyrę raumenų mėšlungį.

Atsiradęs staigus ir surakinantis skausmas blauzdos ar pėdos raumenyje, nors ir trunka neilgai, gali kaip reikiant apkartinti dieną. Anot BENU vaistinės ekspertės Ingos Norkienės, mėšlungis gali smogti bet kuriam žmogaus raumeniui, ypač intensyvių treniruočių metu, arba atvirkščiai – kada kūnas atsipalaiduoja. Žinoti, kaip šių raumenų spazmų išvengti ir ką daryti, kad jie greičiau praeitų, svarbu ne tik dėl to, kad tai skausminga, bet ir dėl gresiančio pavojaus tam tikrų situacijų metu.

Tikriausiai kiekvienas žino tą jausmą, kai staiga netikėtai užklumpa skausmingas raumenų spazmas. Jis gali būti ne tik nemalonus, tačiau ir labai pavojingas, jeigu ištinka vandenyje. „Endemik“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė naujienų portalui tv3.lt nurodė, kodėl prasideda mėšlungis ir kaip jo išvengti. Mėšlungiu liaudyje vadinamas nevalingas, staigus ir skausmingas raumens susitraukimas, spazmas. Mėšlungis gali ištikti bet kurį žmogaus kūno raumenį.

Aukštas cholesterolio kiekis gali padidinti daugelio rimtų ligų riziką. Vis dėlto, norėdami sužinoti, ar turite aukštą cholesterolio kiekį, turite atlikti kraujo tyrimą. Jūsų šeimos gydytojas gali pasiūlyti atlikti tyrimą, jei mano, kad jūsų cholesterolio lygis gali būti aukštas. Tačiau yra keli ženklai, kuriuos galite pamatyti ir patys. Didelis cholesterolio kiekis yra labai dažnas reiškinys, tačiau dauguma žmonių nežino, kad jį turi, nes jis nesukelia akivaizdžių požymių.

Staigų atsikėlimą naktį arba skausmingą pojūtį dienos metu sukeliantis mėšlungis dažna problema su kuria tenka susidurti įvairaus amžiaus asmenims. Neretai mėšlungis išduoda magnio trūkumą, tačiau, dažnu atveju tai būna signalas ir rimtesnėms bėdoms. Daugiau apie tai sutiko papasakoti Santaros klinikų Šeimos medicinos centro skyriaus vedėja, šeimos ligų gydytoja Jolanta Brėdikienė.

Traukiantis mėšlungis ar raumenų tikai, ko gero, kiekvienam bent kartą pajusti simptomai. Vaistininkai sako, kad apie juos klientai dažniausiai užsimena vasarą, o sprendimo jiems įveikti toli ieškoti nereikia, čia gali padėti magnio preparatai.

Užtenka išgirsti žodį „mėšlungis“ ir daugelis iš mūsų jau žino, koks tai nemalonumas, rodantis, kad kojų raumenims „kažkas negerai“.  Mėšlungis – tam tikros raumenų grupės spazmas arba stipriai padidėjęs jų jautrumas, t. y. sumažėjęs dirgiklio slenkstis, į kurį reaguoja raumuo. Kalbant paprasčiau, atliekant psichologiškai ir fiziologiškai nepriimtiną judesį, raumenį gali sutraukti mėšlungis.

Vandens pramogų mėgėjai žino – mėšlungis ištinka staiga, netikėtai ir nelauktai. Kaip elgtis pajutus, kad koją sutraukė mėšlungis pačiam arba šalia esančiam? Pirmąją pagalbą suteikti naujienų portalo tv3.lt skaitytojams moko Sveikatingumo klubų „Impuls" plaukimo treneris Kristijonas Pinskus. Jo teigimu, mėšlungis neretai sutraukia skirtingas kūno vietas, todėl tiksliai reikia žinoti, kaip elgtis kiekvienu atveju, pajutus pirmuosius mėšlungio požymius.

„Mano artimieji, kuriuos kamuoja šlaunų ir blauzdų mėšlungis, vartoja magnį. Tačiau girdėjau, kad jis labai svarbus ir naudingas mūsų organizmui dėl įvairių priežasčių. Kuo jis ypatingas ir kaip atpažinti, kad organizmui trūksta šio mineralo?“ – teiraujasi Joana Petravičienė iš Kėdainių r. Atsako vienas garsiausių Lietuvos farmacininkų ir fitoterapeutų, daugelio populiarių knygų apie sveiką gyvenseną autorius, medicinos mokslų daktaras docentas Juozas Vasiliauskas.

Jaučiatės neaišku dėl ko pavargę? Vis dažniau užuot šypsojęsi, suirztate? Prasčiau miegate, nors miego lyg ir norisi? Pradėjo šerpetoti ar netgi trūkinėti oda, lūžinėti nagai? Plaukai taip pat prarado savo ankstesnį žvilgesį? Kojas traukia mėšlungis? Kamuoja neapaiškinamas silpnumas? Vienas po kito atakuoja didesni ar mažesni negalavimai? Jei bent į porą šių klausimų atsakėte teigiamai, atsakymas, kas jus ištiko – labai paprastas. Jums tiesiog trūksta vitaminų.

Daugybė vaistinėse esančių vaistų, kurie padeda išgydyti vienokias ar kitokias ligas yra brangūs, o neretai turi ir šalutinį poveikį. To baimindamiesi žmonės vis dažniau atsigręžia į natūralius preparatus ir būdus pasveikti.  Ar žinote, kad yra natūralių ir tikrai veiksmingų priemonių kojų mėšlungiui įveikti? Vienas tokių - muilas, paliktas po paklode.  Steadyhealth.com siūlo prieš miegą muilo gabalėlį padėti po paklode.

Kiekvienas, kuris bet kada sportavo ar bent jau trumpai lankėsi sporto salėje, žino, kad tikrai reikia gerti daug vandens prieš intensyvų sportą bei gerai apšilti, rašo indy100.com. To reikia būtent tam, kad neištiktų nemalonus šalutinis dehidratacijos poveikis. Skausmingą pojūtį yra išgyvenęs ne vienas – tai raumenų sutraukimas, dar vadinamas mėšlungiu. Šio vyro užfiksuota ir paviešinta nuotrauka, greičiausiai, blogiausias mėšlungio sutraukimo atvejis, kurį kada nors matėme.

Sulaukus šiltų savaitgalių lietuviai skuba prie vandens telkinių ir ten leidžia savo laisvalaikį, tačiau ne paslaptis, kad po tokių savaitgalių nelaimių statistika pasipildo keliomis dešimtis skenduolių. Gelbėtojas Marius Giedraitis pasakoja, kaip elgtis vandenyje ir ką daryti pradėjus skęsti ar sutraukus mėšlungiu. „Visų pirma nevartoti alkoholio, nes dažniausiai kai yra vartojamas alkoholis, tai ir daugiausiai nelaimių atsitinka.

Atšilus orams dauguma patraukė prie vandens telkinių, tad Visuomenės sveikatos biuras pateikia, ką reikėtų daryti, jeigu vandenyje sutraukė mėšlungis arba patekote į kitą pavojingą situaciją. Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio - ten srovė yra silpnesnė.

Daugybės žmonių kojas vairuojant traukia mėšlungis. Tai ypač dažnai pasitaiko važiuojant ilgus atstumus. Skausmas gali būti toks stiprus ir staigus, kad vairavimas tampa neįmanomas, o tai gali sukelti pavojingas situacijas kelyje.

Vilniaus Užupio Teatras kovo 8 d. 18 val. Kauno dramos teatre kviečia į skandalingąjį spektaklį „Mėšlungis“. Režisierės Ritos Urbonavičiūtės darbas kalba apie meilę ir katarsį, ištikimybę ir išdavystę, švelnumą ir mirtį. Šis spektaklis – tarsi ryškus sapnas apie tai, kaip negalime pakeisti savęs. Pasikeitus aplinkybėms mes vis vien išliekame savimi. Žiūrovai iki 18 m. neįleidžiami. K. Sajos dramoje„Mėšlungis“ stiprus meilės motyvas.

Interviu su Vilniaus Užupio teatro spektaklio „Mėšlungis“ režisiere Rita Urbonavičiūte. Šis spektaklis Kauno dramos teatre bus rodomas vasario 14 d. 18 val. Griaunate mitus apie klasikinę lietuvių dramaturgiją – pjesės „Mėšlungis arba pasivažinėjimas dviračiais“ interpretacija išties nustebino. Kodėl pasirinkote šį Kazio Sajos kūrinį? Pasiilgau jausmų. Noriu dialogo su žiūrovu, noriu dalintis patirtimi ir išgyventais, o ne išgalvotais jausmais.

Interviu su paskutinįsyk „Fluxus ministerijoje“ rodomo Užupio teatro spektaklio „Mėšlungis“ režisiere R. Urbonavičiūte Šį rudenį jaus paskutinį kartą „Fluxus ministerijos“duris atveria Užupio teatro spektakliai ir renginiai. Ar pasiteisino darbas šiame penkių aukštų meno prieglobstyje? Į šį klausimą atsakymas paprastas – arba tu menininkas, arba ne. Arba sugebi sukurti ir tą jausmą perduoti žiūrovui, arba lieka tik bejausmis vaizdų derinys.

Po trečiojo „US Open“ rato surengtoje spaudos konferencijoje antroji pasaulio raketė Rafaelis Nadalis nesugebėjo nuslėpti didžiulio skausmo. Atsakinėjant į žurnalistų klausimus, tenisininko veidą netikėtai perkreipė skausmas, jis užsimerkė, atsilošė kėdėje ir susiėmė už galvos. Sportininko skausmai truko porą minučių. Galiausiai R. Nadalis nuo kėdės nuslydo po stalu – taip jis mėgino įveikti staiga ištikusį kojos mėšlungį. Galiausiai tenisininkas paprašė į pagalbą pakviesti trenerį.

Itin populiarioje interaktyvaus meno erdvėje Vilniuje  – „Fluxus ministerijoje“ – šį birželį, liepą ir rugpūtį Užupio teatras kartu su režisiere Rita Urbonavičiūte pristato jausmingą lietuvišką dramą – „Mėšlungis“. Spektaklis, pastatytas pagal lietuvių literatūros klasiko Kazio Sajos dramą „Mėšlungis arba pasivažinėjimas dviračiais“, nustebina netikėtu jautrumu, supurto abejingą šiuolaikinio žmogaus kasdienybę.