Mitybos ekspertė Gintarė Jonaitytė pasakoja, kad medus tikrai vertingas, tačiau stebuklų iš jo tikėtis nereikėtų. Taip pat – adresuoja kelis paplitusius mitus apie medaus vartojimą.
Natūrali pagalba imunitetui
„Natūralus medus turi priešuždegiminių, antibakterinių ir antioksidacinių savybių. Jis padeda kovoti su oksidaciniu stresu, saugo mūsų ląsteles nuo pažeidimų.
Be to, jame yra organinių rūgščių, fermentų, kurie gali palaikyti žarnyno veiklą ir mikroflorą“, – aiškina specialistė.
Pasak jos, būtent šios savybės lemia tai, kad medus dažnai siejamas su natūralia pagalba imunitetui. Vis dėlto ekspertė pabrėžia – medus nėra vaistas.
„Jis gali padėti sušvelninti kai kuriuos simptomus, bet neišgydys ligų. Jį labiau pavadinčiau natūraliu pagalbiniu preparatu – kaip ir kiekviena augalinė medžiaga, jis turi tam tikrą poveikį, bet neatstoja rimto gydymo“, – sako G. Jonaitytė.
Koks medus geriausias?
Mitybos ekspertė teigia, kad skirtumai tarp medaus rūšių egzistuoja, bet jie nėra tokie dramatiški, kaip kartais manoma.
„Grikių medus turi daugiau fenolinių junginių, tad jo antioksidacinis poveikis stipresnis. Miško medus dažniau pasižymi didesniu mineralų kiekiu. O žiedų medus – universalesnis, labiausiai tinkantis kasdienai“, – pažymi ji.
Kalbant apie medų ir jo rūšis, svarbiausias aspektas – natūralumas. Medus, pasak mitybos ekspertės, neturi būti pasterizuotas ar maišytas su kitomis medžiagomis.
„Jei ant etiketės rašoma, kad medus pasterizuotas – tai jau ženklas, kad produktas buvo apdorotas ir prarado savo naudingas savybes. Aš tokio medaus tikrai nerekomenduočiau pirkti.
Taip pat svarbu prisiminti, kad natūralus medus laikui bėgant kristalizuojasi – tai visiškai normalu ir netgi yra geros kokybės ženklas“, – aiškina G. Jonaitytė.
Perkant, anot jos, verta rinktis vietinių bitininkų produkciją ir atidžiai skaityti etiketes. „Svarbu kilmė, gamintojas, informacija apie bitininką ar ūkį.
Jei kilmė neaiški, jei medus importuotas iš kitų šalių, tikimybė, kad jis perdirbtas ir praskiestas, labai didelė“, – pabrėžia specialistė.
Nuo peršalimo padeda, bet saikas vis tiek svarbu
Medus dažnai gelbėja peršalus, tačiau, anot ekspertės, čia taip pat slypi keli niuansai.
„Arbata su medumi yra puiki idėja sergant, tik medų įdėkite į šiek tiek atvėsusią arbatą – apie 50–60 laipsnių. Karštyje žūsta visi fermentai ir naudingosios medžiagos“, – sako ji.
Tiesa, anot ekspertės, svarbu paneigti ir vieną itin dažnai girdimą mitą: medaus įdėjus į verdančią arbatą jis tikrai netampa kancerogenu.
„Ne, medus savaime tikrai neįgaus pavojingų ar, tuo labiau, kancerogeninių savybių, jei įdėsime jį į karštą vandenį. Tačiau didžiąją savo naudingumo dalį praras“, – paaiškina G. Jonaitytė.
O kaip dėl dažno patarimo peršalus arbatos su medumi puodelius gerti „vieną po kito“?
„Saikas svarbiausia. Medus, nors ir yra sveikesnė alternatyva, turi savyje daug cukraus. Tai reiškia, kad ir medų vartoti reikia atsakingai – pakanka vieno ar dviejų arbatinių šaukštelių per dieną“, – pabrėžia mitybos ekspertė.
Ji prisimena vieną tyrimą, kuris nustebino ne vieną ekspertą: „Žmonės, kurie cukrų visiškai pakeitė medumi ir jį vartojo nesaikingai, po kurio laiko turėjo ne sumažėjusius, o padidėjusius cholesterolio rodiklius. Tad „natūralus“ nereiškia „visiškai saugus“.“
