Vien Jungtinėje Karalystėje yra 7,6 milijonai žmonių, sergančių širdies ar kraujagyslių ligomis, rašo mirror.co.uk.
Mėsos vartojimas didina širdies ligų riziką
Naujame tyrime, kuriam vadovavo Tuftso universiteto Friedmano mitybos mokslų ir Klivlando klinikos Lernerio tyrimų instituto mokslininkai, buvo tiriamas galimas ryšys tarp raudonos mėsos suvartojimo ir aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų.
Aterosklerozė yra arterijų sukietėjimas ir susiaurėjimas, kurį sukelia cholesterolio plokštelės, laikui bėgant prikimbančios prie arterijų sienelių ir jas užkemšančios. Tai gali sutrikdyti kraujotaką. Tai kenkia ir širdžiai, ir arterijoms.
Pirmajame tokio pobūdžio tyrime buvo tiriama 4 tūkst. JAV vyrų ir moterų, vyresnių nei 65 m. Nustatyta, kad kiekvienai 1,1 porcijai mėsos rizika susirgti aterosklerozinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis atitinkamai išaugo 22 proc.
Tyrimas taip pat parodė, kad apie 10 proc. šios padidėjusios rizikos paaiškinama padidėjusiu trijų metabolitų, kuriuos žarnyno bakterijos gamina iš maistinių medžiagų, kurių gausu mėsoje, kiekiu.
Didesnė rizika ir sąsajos su žarnyno bakterijų metabolitais buvo nustatyta vartojantiems raudoną mėsą, bet ne paukštieną, kiaušinius ar žuvį.
„Šios išvados padeda atsakyti į seniai kylančius klausimus apie mechanizmus, siejančius mėsos vartojimą su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Atrodo, kad raudonos mėsos, mūsų žarnyno mikrobiomos ir susidarančių bioaktyvių metabolitų sąveika yra svarbus rizikos veiksnys, o tai sukuria galimybę ieškoti būdų, kaip sumažinti širdies ligų riziką“, – sakė viena iš tyrimo autorių Meng Wang.
Svarbi tinkama mityba
Kitos svarbios išvados:
- Didesnis neperdirbtos raudonos mėsos, bendras mėsos ir bendras gyvūninės kilmės maisto suvartojimas buvo susijęs su didesniu širdies ir kraujagyslių ligų dažniu stebėjimų metu.
- Didesnę aterosklerozinių širdies ir kraujagyslių ligų riziką, susijusią su mėsos vartojimu, iš dalies lėmė gliukozės ir insulino kiekis kraujyje, o perdirbtos mėsos atveju – uždegimas, tačiau sukeltas ne kraujospūdžio ar cholesterolio kiekio kraujyje.
Raudonai mėsai priskiriama jautiena, ėriena, kiauliena, veršiena ir elniena, perdirbta mėsa klasifikuojama kaip bet kas, kas buvo apdirbta rūkant, vytinant, pridedant druskos ar konservantų, pavyzdžiui, šoninė, kumpis, dešros.
JK rekomenduoja žmonėms, kurie per dieną suvalgo 90 g ar daugiau raudonos ir perdirbtos mėsos, turėtų šį kiekį sumažinti iki 70 g per dieną.
„British Heart Foundation“ vyresnioji dietologė Victoria Taylor sako: „Siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, mūsų mityba tam turi daugiausiai įtakos.
Nors rekomenduojama sumažinti raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimą, ji neturėtų dingti iš jūsų raciono.
Daugumai mūsų naudinga tradicinė Viduržemio jūros regiono stiliaus dieta. Tai reiškia, kad reikia valgyti mažiau mėsos ir daugiau žuvies bei augalinių baltymų, pavyzdžiui, lęšių, riešutų ir sėklų, taip pat daug vaisių, daržovių ir viso grūdo maisto produktų.“
Mieli britu "dietologai",jus ,budami gerai "ismokslinti" biznieriu,farmacininku,kaskart suzinote vis kitu priezasciu ilgam,sveikam gyvenimui,bet Jos Didenybe Genetika,lyg uzmirsote kazkur,dideliu firmu bosu kabinetuose,vietoje to pasieme ,neaisku (dideli) voka!
