Smilkalus žmonės degino nuo pat senų laikų, tai gilias istorines šaknis turinti praktika. Tuo pradėta užsiimti jau senovėje – Egipte, Babilone ir Graikijoje jie būdavo naudojami religiniuose ritualuose.
Įspėja, kad didina vėžio riziką
Daugybę metų manyta, kad smilkalai teigiamai veikia centrinę nervų sistemą, palengvina stresą, nerimą, tačiau vaistininkas Hussainas Abdehas skubiai įspėja – viskas ne taip gražu, kaip gali atrodyti, rašo express.co.uk.
„Jei nuolat deginate smilkalus dideliais kiekiais, tai gali padidinti plaučių vėžio, smegenų auglių ir leukemijos riziką“, – sako jis.
Be to, nuolatinis aromatinių medžiagų deginimas taip pat gali sukelti mutacijas. H. Abdehas paaiškino: „Kai kurie žmonės juos užsidega kasdien, bet smilkaluose esantys chemikalai gali sukelti daug pokyčių organizme.“
Dėl šios priežasties jis pataria smilkyti tik nedidelį gabalėlį smilkalo ir tai daryti kuo trumpesnį laiko tarpą.
„Be to, sudeginus smilkalą būtinai reikia gauti kuo daugiau šviežio oro, pravėdinti patalpas“, – pataria vaistininkas.
Ką sako mokslas?
Nors mokslinių tyrimų šia tema nėra daug, keletas tyrimų rodo, kad smilkalai išties gali kelti pavojų sveikatai. Žurnale „Nature“ publikuotame tyrime buvo nagrinėjamas smilkalų poveikis kognityviniams gebėjimams trejų metų laikotarpiu.
Tyrėjai taip pat aiškinosi, ar yra koks nors ryšys tarp smilkalų deginimo viduje ir smegenų struktūros. Tyrime dalyvavo vyresnio amžiaus žmonės, nepatyrę insulto ar demencijos simptomų. Tyrimo dalyviai sakė, kad smilkalus smilkė namuose, kiekvieną savaitę, penkerius metus.
Smilkalų naudojimas namuose buvo susietas su prastesniais rezultatais daugelyje kognityvinių gebėjimų sričių tyrimo pradžioje, o po trejų metų taip pat pastebėtas žemesnis „numatytojo režimo tinklo“ junglumas. Numatytojo režimo tinklas – tai skirtingų smegenų sričių tinklas, kuris aktyvuojasi tuomet, kai žmogus nėra susitelkęs į išorinį pasaulį.
Be to, smilkalų smilkymas buvo siejamas su diabetu ir hiperlipidemija (per dideliu riebalų, pavyzdžiui, cholesterolio, kiekiu organizme), o tai savo ruožtu galėjo nulemti prastesnius kognityvinius gebėjimus.
„Smilkalų smilkymas namuose yra susijęs su prastesniais kognityviniais gebėjimais per trejus metus“, – tokia buvo šį tyrimą atlikusių mokslininkų išvada.
Smilkalų smilkymo praktika taip pat mažina smegenų junglumą ir sąveikauja su kraujagyslių ligomis, o tai sudaro sąlygas prastesniems kognityviniams gebėjimams, pridūrė tyrimo autoriai.
Kai kurie kiti tyrimai yra parodę, kad smilkalai namuose padidina policikliniais aromatiniais angliavandeniliais (PAA) vadinamų chemikalų kiekį ore, o tai savo ruožtu siejama su vėžiu. Šių tyrimų rezultatai nestebina – bet kokios organinės medžiagos – tabako lapų, anglies ar smilkalų – deginimas padidina PAA kiekį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
