Planavome vestuves beveik visus metus, derinome kiekvieną detalę, kad mūsų šventė būtų tokia, kokios norime – apie tai svajojau visą savo gyvenimą. Ir kvietimus šeimai, draugams išsiuntėme anksčiau, kad visi galėtų ramiai susidėlioti planus ir atvykti kartu atšvęsti mūsų meilę.
Su vyru sutarėme, kad šventėje nenorime vaikų – nieko prieš juos neturime, bet norėjosi, kad visi suaugusieji galėtų ramiai pasimėgauti buvimu kartu, atšvęsti be lakstymo paskui vaikus. Aiškiai, labai aiškiai tai nurodėme ir kvietime, niekam tai neužkliuvo, nesulaukėme jokių replikų, kad kažkam tai netinka.
„Kiaulė kokių reta“
Šiandien labai norėčiau, kad svečiai, turintys vaikų, tiesiog būtų pasakę, kad jiems tokia sąlyga netinka, nes vestuvių dieną, taip ilgai lauktą, kruopščiai planuotą, pusseserė atvyko su savo visiškai mažu vaiku, nieko apie tai nepranešusi.
Jau nekalbėsiu apie tai, kad ir ceremonijos metu, ir prasidėjus šventei buvo daug ašarų ir riksmo, bet absoliučiai visas dėmesys krypo į vaiką. Nieko neturiu prieš vaikus, myliu juos, bet mes norėjome tik vieno – kad mūsų šventė būtų apie mus, na ne kasdien tuokiesi...
Pusseserė nieko blogo tame nematė, sakė, kad neturėjo kam palikti ir pagalvojo, kad nieko tokio atvykti kartu, kai aiškiai kvietime nurodėme, kad šventė bus be vaikų.
Kol visi kalbino ir kibino tą vaiką, man norėjosi tik verkti ir išrėkti, kad ji pasielgė kiauliškai, nes sugadino visą šventę. Na tiesiog, kiaulė kokių reta, nerandu kitų žodžių išreikšti savo emocijoms.
Bent jau būtų pranešusi, kad atvyks su vaiku, tai būtume pasiūlę pasisamdyti auklę ar patys sumokėję už tas kelias valandas auklei. Man čia buvo visiškas spjūvis į veidą ir nepagarba mūsų norams. Tebūnie tai pamoka visiems – savo šventėse darykite, ką norite, bet gerbkite kitų žmonių apsisprendimą.
Autorius: skaitytoja Žaneta
