Psichologė Šarūnė Vienė tv3.lt skaitytojams atsako, ką vertėtų akcentuoti pirmaisiais mokykliniais metais vaiko gyvenime.
Niekam ne paslaptis, kad pirma mokyklinė klasė kelia baimę ne tik vaikui, bet ir jo tėvams. Ką vertėtų apmąstyti prieš išleidžiant savo vaiką į mokyklą?
Pirma klasė etapas, kuris svarbus ne tik vaikams, bet ir tėvams. Vaikų sėkminga adaptacija mokykloje didele dalimi priklauso nuo tėvų.
Svarbu padėti vaikui suprasti, kad visos, net sudėtingiausios, situacijos turi išeitį. Kalbėkite su vaiku, ką jis galvoja apie mokyklą, ko tikisi. Kartais naudinga dar prieš pradedant eiti į mokyklą, kartu su vaiku apžiūrėti mokyklos klases, koridorius ir pan.
Vertinga stebėti savo vaiką, suprasti ką jis gali ir kur susiduria su sunkumais. Nereikalauti to, kas vaikui yra per sudėtinga. Veikla turi atitikti vaiko galimybes tiek, kad vaikas dažniau pasiektų sėkmę, tačiau ir ne per lengvos. Realūs lūkesčiai vaiko atžvilgiu padrąsins vaiką veikti, gebėti priimti nesėkmes ar bandyti dar kartą.
Siekti pozityvios nuostatos mokymosi atžvilgiu. Stengtis negąsdinti vaiko tokiomis frazėmis kaip „Pamatysi, baigsis katino dienos“, „Privalėsi daryti tik tai, ką tau liepia“, „Pamatysi kiek vargo bus, kol išmoksi“ ir pan.
Taip pat svarbu vaiko socialinis gyvenimas atėjus į mokyklą. Pasitikėkite vaiku ir leiskite kurti tarpusavio santykius su bendraklasiais pačiam vaikui. Įsikiškite tik tada, kada matote, kad nėra kitos išeities. Būkite tie su kuriais vaikas gali išsikalbėti kaip jam šiandien sekėsi, su kuo susidraugavo, ką veikė, kas jam patiko ir ką norėtų keisti, gal su kuo susipyko ir pan.
Aptarkite, bet neįsakinėkite, kaip reikia jaustis ir kaip reikia elgtis. Paklauskite, O kaip pačiam vaikui atrodo ta situacija, kokias išeitis jis mato. Kartais tėvai net nustemba kokius išradingus ir teisingus sprendimus ir išeitis įvardina vaikai.
Neretai tėvai nerimauja, kad pradėjęs eiti į mokyklą, vaikas atitols nuo tėvų. Kokiais būdais vertėtų stengtis išlaikyti tarpusavio artimą bendravimą?
Nuoširdus domėjimąsi vaiku ir jo gyvenimu, kokybiškas laikas kartu ir įsiklausymas į vaiko poreikius, į tai ką jis sako, kaip jaučiasi – tai yra pagrindas. Ant kurio galime kartu su vaiku statyti ir kurti taisykles, tinkamo elgesio normas, pareigas, atsakomybes.
Dar vienas aktualus klausimas mokyklinio amžiaus vaikams – būreliai. Kaip juos tinkamai parinkti savo vaikui?
Stebėkite savo vaiką, pažinkite jo norus ir gebėjimus. Kuo vaikas domisi, kas jam patinka, apie ką jis kalba. Dažnai tėvai baiminasi, kad vaikas renkasi tai vieną, tai kitą būrelį, šiek tiek palanko ir vėl ieško kito. Tai nėra blogai. Natūralu, kad vaikas ieško, jam smalsu, jis tyrinėja.
Vertėtų atsisakyti nuostatos „aš žinau geriau, ko jam reikia“. Gali būti, kad žinote, bet svarbu išgirsti vaiką ir pamatyti kas jį domina. Kalbėkitės, padėkite, pasiūlykite, kartu nueikite, bet nespręskite vieni už vaiką, kokį būrelį pasirinkti.
Su kokiomis problemomis dažniausia susiduria vaikai prieš paauglystę: ar jie vis dar skaitosi vaikai, ar galima sakyti, vienu žingsniu paaugliai?
Tarpusavio santykiai. Socialiniai įgūdžiai. Elgesio ir emocijų reguliacija. Vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis situacijomis, jie mokosi kaip reikia elgtis, bando įvairiais būdais save realizuoti. Šios laikotarpis tai pokyčių metas. Prasideda bandymai suvokti ir pateikti save kaip suaugusį, kas būdinga paauglystei, kita vertus, reakcijos ir mąstymo ypatumai dar vaikiški. Tėvams šis pereinamasis laikotarpis taip pat sudėtingas, nes reikia po truputį mokytis pažvelgti į savo vaiką kitaip.
